Mokslininkai jau kurį laiką įtarė, kad vienas geoinžinerinis kovos su atšilimu metodas, apie kurį dažnai diskutuojama – mažyčių sulfato dalelių paleidimas į atmosferą tam, kad šios numuštų saulės spindulių kryptį, – gali dangaus mėlynę paversti balsva.
Gamta iš esmės jau įrodė tokį efektą realybėje. Kai 1991 metais Filipinuose išsiveržus Pinatubo ugnikalniui į atmosferą buvo išspjauta tonos sulfato dalelių, dangus laikinai tapo baltas.
Šiuo metu mokslininkai, atliekantys tyrimą Karnegio institute, pasišovė bet apytiksliai pamatuoti tokio geoinžinerijos metodo efekto apimtį, rašoma scientificamerican.com.
Netrukus išeisiančiame naujame „Geophysical Research Letters“ žurnalo numeryje esančiame straipsnyje rašoma, kad, jei stratosferoje atsirastų pakankamai sulfato dalelių ir būtų užblokuota 2 proc. saulės šviesos, dangus taptų nuo trijų iki penkių kartų šviesesnis.
Maždaug toks sulfato kiekis geoinžinerijoje reikalingas neutralizuoti atšilimą, sukeltą anglies dioksido kiekiui atmosferoje pasiekus 560 ppm (dalelių milijonui). Šiuo metu atmosferoje yra maždaug 390 ppm.
Pasaulis, pasitelkus šį sulfato dalelių metodą, būtų vėsesnis, tačiau dangaus mėlynė išbluktų, tvirtina mokslininkai. Net nuošalios, retai apgyvendintos vietos būtų gaubiamos balzgano dangaus skliauto, panašaus į tą, kuris dabar gaubia tokius urbanistinius milžinus kaip Paryžius.
„Žmonės, įpratę gyventi tokiuose gigantiškuose miestuose kaip, pavyzdžiui, Niujorkas, didelio dangaus spalvos skirtumo gali ir nepastebėti“, – teigė tyrimo vadovas Benas Kravitzas.
Kai kurie gali nepastebėti, o kitiems tai nerūpės, tačiau visi iki vieno pajus kitą geoinžinerijos metodo, naudojant sulfatą, efektą – vėsą. Užblokuojant vos 2 proc. Žemę pasiekiančios saulės šviesos, kaip spėja mokslininkai, pakaktų sumažinti Žemę pasiekiantį koncentruotos Saulės šilumos sistemų energijos kiekį, slypintį tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą