En Hetevei: "Išgyvenau tikrą tragediją"

Keista, kad eiti pas kirpėją jums buvo toks didelis stresas. Juk įvaizdžio keitimas aktoriui - įprastas dalykas...

Taip, tai tiesa. Bet, kalbant sąžiningai, kai reikėjo važiuoti į saloną, drebėjau kaip lapas ir netgi norėjau atšaukti filmavimą. Į kirpėjo kėdę sėdau tarsi nesava. Tik kai supratau, kad mano plaukai - jau nebe mano, nutariau susikoncentruoti į vaidmenį. Juk aš tam ir nusikirpau, kad vaidinčiau Fantiną "Vargdieniuose". Tai moteris, kuri iš meilės dukrai paaukojo ne tik savo grožį, bet ir turėjo parduoti kūną. Todėl mano kančios dėl prarastos ševeliūros padėjo man šiek tiek suartėti su heroje, įsigyventi į jos charakterį.

Jums dėl šio vaidmens teko ne tik su plaukais išsiskirti...

Taip. Dar su 10 kilogramų svorio ir su vyru. Tik be panikos! Tai veikiau linksma, o ne liūdna istorija. Kai prasidėjo "Vargdienių" filmavimas, mano vyras (aktorius Adamas Šulmanas (Adam Shulman). - Red. past.) buvo užsiėmęs darbe ir negalėjo būti šalia. Nusprendėme, kad jis atvažiuos manęs palaikyti į filmavimo pabaigą: spėjome, jog tuo metu būsiu tiesiog išsekinta - dietos, nuolatinio darbo, - būsiu, taip sakant, ties savo emocinių galimybių riba. Taigi jis atvyko, ir staiga aš suvokiau, kad jam esant negaliu jaustis Fantina. Juk man reikėjo vaidinti didžiai tragišką personažą, o šalia Adamo aš labai laiminga. Teko išsiųsti vyrą namo. Tik taip galėjau pasijusti vargdiene.

Jūs su Adamu esate kartu jau daugiau nei ketverius metus, o susituokėte neseniai. Jau pripratote vadinti jį savo vyru?

Taip, ir man tai siaubingai patinka! Mano manymu, žodis "vyras" skamba klasiškai ir natūraliai, jis man tiesiog glosto ausį...

GERIAUSIAS. "Neturiu ko slėpti: tai pats geriausias pasaulyje vyras", - dalijasi savo džiaugsmu En Hatevei.

Apie vaikus susimąstote?

Aš nuo 16 metų svajoju tapti mama. Tik man teko atidėti motinystę dėl darbo kine ir tėčio būsimajam vaikui paieškų. Bet dabar tėtis jau sėkmingai atrastas. Tai pats geriausias pasaulyje vyras. Žinote, kai prieš filmavimą skaičiau Hugo romaną "Vargdieniai", man tiesiog gniaužė kvapą - taip stipriai ten aprašomos Kozetės ir Marijaus meilės scenos. Tada aš pamaniau, kad jaučiu Adamui panašius jausmus, kokius jaučia Kozetė, tik nemoku išreikšti savo meilės žodžiais. Deja, aš ne tokia talentinga kaip Hugo.

Jūs rašote ir eiles, ir apsakymus...

Na, gal ne apsakymus... Aš tik rašau gana detalų dienoraštį... ir kartais tikrai kuriu eilėraščius. Bet labai nereguliariai, aš labai nedisciplinuota.

O skaitote dažnai?

Taip, knygelės visada su manimi, aš jas skaitau per pertraukas tarp mankštos, jogos ir vegetariškos mitybos. Klasiška - šis darbas mane skatina šviestis. Prieš "Vargdienių" filmavimą skaičiau Hugo, prieš "Tamsos riterį" susipažinau su Dikenso "Pasakojimu apie du miestus", o dabar baigiu perskaityti "Aną Kareniną".

Dauguma aktorių, dirbdami su vaidmeniu, specialiai bendrauja su žmonėmis, kurie yra panašūs į jų personažus, skverbiasi į tam tikrą aplinką. Jūs naudojatės tokiais metodais?

Taip, be abejo. Žinoma, dirbdama su Fantinos charakteriu negalėjau patekti į 19 amžiaus Paryžių, bet išstudijavau daug medžiagos apie sekso vergių gyvenimą, perskaičiau krūvą straipsnių ir tyrimų ta tema, peržiūrėjau daugybę dokumentinių filmų. Viename interviu, atsimenu, moteris nuolat kartojo: "Aš iš geros šeimos, aš iš geros šeimos..." Jos balse buvo tiek skausmo! Pasirodo, tam tikru momentu ji tiesiog neturėjo kuo maitinti vaikų, todėl ryžosi desperatiškam žingsniui - parduoti savo kūną. Atsakinėdama į žurnalisto klausimus, toji moteris raudojo. Niekada nepamiršiu šito epizodo. Tada pasakiau sau: "Tai Fantina, ji iš tikrųjų egzistuoja. Man neteks išgalvoti savo herojės - ji gyvena šalia."

Po mokyklos jūs nestojote į koledžą. Niekada neplanavote įgyti aukštojo išsilavinimo?

Kol kas man tai nerūpi. Aš imu pamokas iš savo aktorystės ir gyvenimiškosios patirties, o paskui žiūrėsim. Man 30 metų, gyvenimas tik prasideda.