Lėktuvėliai, laiveliai, išlankstyti iš laikraščio skiautės ar mokyklinio sąsiuvinio lapo – kiekvieno mūsų vaikystės prisiminimas. Tačiau modeliavimas iš šimtų vos ne mikroskopinių detalių, kurios paimamos tik pincetu, daugeliui būtų iššūkis ir prilygtų blusos kaustymui. Taip sako gargždiškis Pranas Sungaila, prieš 30 metų įkūręs modeliuotojų būrelį, kurį Gargždų jaunimo ir laisvalaikio centre šiuo metu lanko 12 vaikų. Apie jaunystės pomėgį modeliavimą, vėliau tapusį ir darbu, šnekučiavomės klasėje, kurią galima pavadinti kūrybinėmis dirbtuvėmis.
Užkrėtė suvalkietis
„Modeliuoti pradėjau ne nuo vaikystės, o baigęs vidurinę mokyklą, kai įstojau į tuomečio Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto Laivų statybos remonto skyrių, – prisiminė P. Sungaila. – Gyvenau bendrabutyje, o kambario draugas iš Suvalkijos atsivežė keletą žurnalų ir ėmė gaminti modelius. Prisėdau vieną dieną, antrą, atrodo, nieko sudėtingo.“ Tačiau pirmieji modeliai kreiseris „Aurora“, admirolo Nelsono „Viktorija“ iškeliavo... į šiukšlinę. „Supratau, kad pasirinkau per daug sudėtingus modelius. Taip elgiasi ir dabartinis jaunimas, kai nėra kam vadovauti“, – pirmieji bandymai dabar tik šypseną kelia įmantriausių modelių asui. Pasirinkęs lenkų laivo modelį, vartydamas lenkiškus žurnalus, P. Sungaila savarankiškai išmoko lenkų kalbą. Kai baigė modeliuoti, prisimena, liko 3 detalės, vis dėlto vyriškis tai laiko tikrojo modeliavimo pradžia.
Po armijos – būrelis
Net tarnyba sovietinėje armijoje pasitarnavo modeliuotojo įgūdžiams lavinti – pagal brėžinius P. Sungaila tarnaudamas pasišovė pagaminti tanko, kurio gamyba buvo nutraukta 1956 m., modelį ir, žinoma, jam pavyko!
Po armijos Klaipėdoje įsidarbinęs Vakarų laivų remonto įmonėje vakarais krapštinėdavosi prie modelių, o kai vienam nusibodo, subūrė vaikus. „Darėme plaukiojančių laivų modelius, dalyvavome varžybose, o kai jų pradėjo mažėti, vaikams pasidarė neįdomu. Tada ėmėmės stendinių modelių ir su jais išplaukėme į tarptautinius vandenis“, – neslėpė pasididžiavimo mokinių pasiekimais talentingas vadovas. Naujokai būrelyje visada laukiami.
Paklaustas, kodėl varžybose prizines vietas dažniausiai laimi mokiniai, o ne jų mokytojas, sako, jog neturi komplekso būti pirmas: „Užimti prizinę vietą – man antraeilis dalykas. Svarbiausia, kad vaikinai lipa aukščiau. Į savo komandą dalyvauti pasaulio čempionate vieną vaikiną vilioja ukrainiečiai.“
Kiek pats yra sukūręs laivų, lėktuvų, tankų ir kt. modelių, P. Sungaila sako seniai skaičių pametęs: „Vien kurėnų apie 500 modelių yra „išplaukę“, tačiau tai kartu su mokinių darbais. Per savaitę galima padaryti ir vieną, ir tris kurėnus – jiems reikia mažiau laiko negu kitiems modeliams. Tačiau yra ir tokių, kuriems užtenka 7–8 minučių, ir tokių, kuriuos galima daryti 5–6 metus.“ Pašnekovas prisipažino, kad vieną modelį, kurį pradėjo prieš 10–12 metų, kol kas tik įpusėjęs: „Tuo metu buvau užsidegęs, o dabar šis modelis nebeatrodo įdomus.“
Perka ir užsieniečiai
P. Sungaila šiuo metu daro popierinį ZIL-ą. Paėmęs mažytį popierinį ratuką net neįtarsi, kad jis iš 400 detalių. ZIL-ui reikia 7 tokių ratukų. Suskaičiavote? 2800 miniatiūrinių iš popieriaus iškarpytų ir juvelyriškai suklijuotų detalių!
„Modeliuotojo darbas – tarsi blusų kaustymas. Jis reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Manau, kad tai paveldėjau iš mamos, kuri visą gyvenimą mezga virbalais. Modeliuotojo darbas nemonotoniškas. Kai pabosta popierius, imu medį, kai pabosta klijuoti, imu pjaustyti, reikia ir pašlifuoti, ir paglaistyti“, – pasakojo P. Sungaila, kuriantis ne tik pagal brėžinius, bet ir pagal nuotraukas, kai brėžinių nėra. „O kurdami „Prezidentą Smetoną“ atradome net gamyklinius 1914 m. brėžinius, kurių net Jūrų muziejus neturėjo“, – didžiuodamasis sakė modeliuotojas.
Vyriškis neatskleidė, kiek kainuoja jo ir mokinių sukurti laivų, lėktuvų ir kt. modeliai, tačiau apie jų vertę daug pasako tai, jog yra perkami ne tik lietuvių (kelis įsigiję ir gargždiškiai), bet ir užsieniečių, o vienas puikuojasi Amsterdamo muziejuje. „Jei už modelius gautume kainą, kurios jie verti, kitur dirbti nebereikėtų. Tie, kurie iš mūsų perka ir perparduoda, gauna 3–4 kartus daugiau“, – prisipažino P. Sungaila.
Be knygos neužmiega
Iš šalies stebint modeliuotojų darbą atrodo, kad visos jų mintys sukasi tik apie tai, ką jie daro, tačiau ir P. Sungaila, ir jo mokiniai tai paneigia: galima suderinti ne vieną pomėgį. „Nesu savo darbo fanatikas. Mėgstu skaityti, nepaskaitęs geros fantastinės knygos neužmiegu. Kai tingiu miegoti, einu žvejoti... Tiesa, keliauju mažiau, bet šį pomėgį suderinu su išvykomis į konkursus. Klaipėdoje leidžiame karpomą modelių žurnalą, kuriame bus ir jau sukurtas Dovilų bažnyčios maketas, administruoju modeliuotojų tinklalapį“, – vardijo P. Sungaila. – Jei nereikėtų miegoti, būtų galima padaryti dar daugiau.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą