- Pone Koleri, kiek metų norėtumėte gyventi?
- Priklauso nuo aplinkybių. Šiais laikais žmonės gyvena gerokai ilgiau nei prieš keletą dešimtmečių. Bet kaip jie gyvena? Yra daug aštuoniasdešimtmečių, kurie nebegali vaikščioti ir visiškai priklauso nuo kitų. Taip gyventi ilgiau nenorėčiau.
- Ar jūsų negąsdintų perspektyva gyventi amžinai?
- Visai ne. Bent šiuo metu. Man tai labai patiktų. Mes visada vadovaujamės tuo, kad mirtis yra neišvengiama. Visi mirsime. Niekas negali išvengti senatvės. Bet kai stovi prie mikroskopo, matai, kad senėjimas ir mirtis yra tokie patys biologiniai procesai kaip visi kiti.
- Akivaizdu, kad jau dabar senstama įvairiai.
- Pasaulyje yra ne viena vieta, kurioje žmonės gyvena stebėtinai ilgai. Pavyzdžiui, Ogimio kaimas Japonijos šiaurėje. Tai visada siejama su salos gyventojų sveiku ir ramiu gyvenimo būdu. Bet to nepasakysi apie Vilkabambos kaimą Ekvadore. Medicinos aptarnavimo ten beveik nėra, higienos sąlygos iš dalies katastrofiškos. Ir vis dėlto ten gyvena 10 kartų daugiau šimtamečių negu kurioje nors kitoje pasaulio vietoje. Ten visur sutinki senų žmonių, jų fizinė būklė yra pavydėtinai gera.
- Jis jums sakė, kad jaučiasi gerai, tik rūkant truputį svaigsta galva.
- Taip, rūkant „chamico“ - džiovintus durnaropės lapus. Jų poveikis yra kaip marihuanos, didesnės dozės - kaip kokaino. Kitaip tariant, tai narkotikas. Daugelis kaime rūko „chamico“, ir senukai. Be to, jie vartoja alkoholį, ir gana gausiai.
- Vadinasi, jie negyvena sveikai.
- To nepasakysi, ir tai stebina. Nesveiki įpročiai mums atrodo nesuderinami su sveikata ir ilgu gyvenimu. Mūsų manymu, sveikata prasideda nuo maisto. Bet tenykščiai žmonės valgo, ką nori, beje, gausiai vartoja cukraus ir kur kas daugiau druskos, negu rekomenduotų daugelis gydytojų.
- Minėjote, kad senukai yra seksualiai labai aktyvūs...
- Tie šimtamečiai vyrai nuolat kalba apie moteris. Mirus žmonai, daugelis susiranda jaunesnę.
- Ten net mirštama kitaip.
- Taip, jie užmiega. Nebūna agonijos, jie užgęsta tarsi žvakės.
- Galbūt jų geri genai?
- Kažin. Žmonės, išvykę iš Vilkabambos, sutrumpina savo gyvenimą, o atvykusieji jį pailgina. Be to, atrodo, kad net gyvūnai ten gyvena ilgiau. Taigi tikriausiai tai susiję su vieta. Kai kas sako, ten ypač geras vanduo. Kiti - kad oras. Ten atvyksta daug žmonių, keistuolių. Jie perkasi žemės prie kaimo, nes tikisi ilgesnio, sveiko gyvenimo.
- Bet Vilkabambos paslapties dar niekas iš tiesų neatskleidė, nepavyko ir jums?
- Matyt, lemia ne tie veiksniai, kuriuos paprastai minime. Kaip sakiau, senėjimo biologinis mechanizmas - ląstelių senėjimas - nėra paslaptis. Jeigu senatvę vertinsime kaip ligą, galbūt kada nors ją bus galima „gydyti“. Mūsų vaistai iki šiol padeda tik nuo senatvės padarinių.
- Dauguma žmonių bijo mirties. Ar ne keista galvoti, kad gyvensime ir gyvensime?
- Mūsų mąstysenai tai galbūt ir keista. Bet mąstysena keičiasi. Kadaise žmonės galvojo, kad Žemė yra plokščia, kad joje gyvena dievai ir demonai. Viduramžiais vidutinė gyvenimo trukmė buvo 35 metai. O kada nors galbūt bus 200 metų.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą