Robotas sukonstruotas specialiai darbui radioaktyvioje aplinkoje, kur radiacijos lygis žmonėms yra per aukštas. 1,5 metro ūgio „Monirobo“ rieda pora vikšrų ir, kliūtims iš kelio pašalinti bei mėginiams rinkti, turi specialią ranką. Plačioje roboto jutiklių gamoje – radiacijos matuoklis, trimačio vaizdo (3D) filmavimo sistema, temperatūros ir drėgmės matuokliai. Robotą galima valdyti maždaug 1 km atstumu.
„Monirobo“ sveria 600 kg ir juda 2,4 km/h greičiu. Roboto korpusą nuo radiacijos dengia specialūs skydai – nuo radioaktyvios spinduliuotės būtina saugoti daugelį elektronikos sistemų, ypač filmavimo kameras.
Robotą sukūrė Japonijos branduolinio saugumo technologijų centro specialistai, Ekonomikos, Prekybos ir Pramonės ministerijos užsakymu po 1999 m. Tokaimuros branduolinėje jėgainėje įvykusios avarijos, kurios metu žuvo du darbuotojai.
Fukušimos branduolinės jėgainės teritorijoje šiuo metu naudojami „Raudonasis Monirobo“ ir „Geltonasis Monirobo“, kurie sukonstruoti rinkti dulkių pavyzdžius ir ieškoti lengvai užsiliepsnojančių dujų. Tikėtina, jog geltonasis pagalbininkas darbus pradės artimiausiomis dienomis.
Po incidento Tokaimuroje buvo sukurta ir daugiau specialių robotų, tačiau ne visi naudojami. Japonijos gelbėjimo robotų vyriausiasis ekspertas Satoshi Tadokoro teigia, jog šių robotų paslaugų kadaise buvo atsisakyta dėl įsitikinimo, neva branduolinės jėgainės dirba saugiai. Akivaizdu, kad radioaktyviomis medžiagomis užterštoje Fukušimos atominės elektrinės teritorijoje žmonių poreikį smarkiai sumažintų gausesnės robotų pajėgos.
Dabartinė Fukushima teritorija yra pavojinga oro stebėjimo transportui, todėl tokios inovacijos kaip stebėjimo robotai suteikia galimybę, nesukeliant pavojaus specialistams, analizuoti, rinkti ir objektyviai vertinti duomenis apie oro ir aplinkos būklę užterštoje vietoje, bet kuriuo paros metu.
"Newscientist"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą