Jūrininkų komanda rado karinio muziejaus vertą eksponatą: 19-ame amžiuje naudotą torpedą, kuri tais laikais buvo laikoma technologijos stebuklu.
Radinį aptikusieji negaus geresnių pareigų ir su Pentagono admirolais nesusitiks. Tačiau galbūt vakarienei gaus papildomą žuvį, o gal jiems paglostys snukį.
"Howell" torpedą surado du storanosiai delfinai, kuriuos laivynas treniravo povandeninių objektų, tokių kaip minos, paieškai. Šių užduočių negali atlikti net milijardus kainuojančios technologijos.
"Delfinai iš prigimties turi sudėtingiausią mokslininkams žinomą sonarą", - po atradimo teigė Bradenas Diuris (Braden Duryee), Kosmoso ir laivyno karinių sistemų centro Ramiajame vandenyne (Space and Naval warfare Systems Center Pacific) oficialus atstovas.
Tuo metu, kai JAV įtemptai grūmėsi dėl viešpatavimo jūrose, ši torpeda buvo didelis žingsnis pirmyn. Pasak laivyno atstovų, tai buvo pirma torpeda, kuri pati sugebėdavo sekti taikinį be pėdsakų ir į jį pataikyti.
Rod Ailende 1870-1899 jų pagamino tiktai 50, vėliau konkurentai nukopijavo dizainą ir pralenkė "Howell" pajėgumą.
Iki šiol buvo žinoma tik apie vieną išlikusią "Howell" torpedą, kuri eksponuojama Keyporto "Naval Undersea" muziejus. Dabar rasta ir antroji.
Torpedą reikėdavo paleisti virš vandens arba panardintame torpedos vamzdyje. Jas gamindavo iš žalvario, jų ilgis siekdavo 11 pėdų (3,4 metro), ir ji buvo varoma 132 svarų smagračio, kuris prieš paleidimą pasiekdavo iki 10 000 apsukų per minutę greitį. Torpeda galėjo pataikyti 400 jardų atstumu ir išvystydavo 25 mazgų greitį.
Gal šiais laikais ji ir atrodo primityvi, tačiau 19 amžiaus pabaigoje tai buvo didelis pasiekimas karo ginkluotės srityje.
“Atsižvelgiant į faktą, kad ją pagamino dar tuomet, kai JAV namuose nebuvo elektros, tais laikais ji buvo labai moderni", - teigė Kristianas Harisas, Systems Center Pacific biomokslo divizijos operacijų vadovas.
Jūrų žinduoliai Navy Point Loma bazėje treniruojami nuo 1960-ujų metų. Buvo išbandytos kelios žinduolių rūšys, kol laivynas nusprendė treniruoti storanosius delfinus ir Kalifornijos jūrų liūtus. Delfinai gali nardyti ir labai giliuose, ir sekliuose vandenyse, turi puikią regą bei biologinį sonarą, kurio mokslininkai pilnai neperpranta, bet juo žavisi.
Point Loma bazėje minoms aptikti, nukenksminti ir narams apginti treniruojama 80 delfinų ir 40 jūrų liūtų. Kai 2003 metais JAV įsiveržė į Iraką, delfinus skubiai dislokavo Persijos įlankoje, kur jie patruliavo, saugojo nuo priešo narų, ieškojo minų. Delfinai saugo Džordžijos ir Vašingtono valstijose esančias JAV povandeninių laivų bazes. Šį rudenį planuojama naudoti delfinus Kroatijoje vyksiančioje minų medžioklės misijoje.
Kad ištreniruotų delfinus, laivyno specialistai paskandina įvairių formų objektus akmenuotose ir smėlėtose vietose po vandeniu, kur blogas matomumas. Tos formos primena JAV priešininkų naudojamas minas.
Tuomet delfinams duodama komanda nerti ir ieškoti. Jeigu jie kažką randa, iškyla į paviršių ir paliečia laivo priekį savo snukiu. Jeigu nieko neranda, jie paliečia laivo galą.
Kai delfinas, vardu "Ten" praėjusį mėnesį išniro iš seklaus vandens ir palietė laivo priekį, laivyno specialistai pasimetė. Maikas Rothe, vandens žinduolių projekto vadovas, sakė: "Susidūrėme su minų pavojumi toje vietoje, kurioje to nesitikėjome".
Po savaitės delfinas, vardu Spetz pasielgė taip pat toje pačioje vietoje. Šįkart delfinui buvo duota komanda pažymėti objektą.
Radinį pirma ištyrė laivyno narai, po to sprogmenų-artilerijos specialistai. Objektas buvo suskilęs į dvi dalis. Nustatyta, kad bėgant metams jis tapo nepavojingas. Vienoje iš dalių buvo antspaudas "USN No. 24."
Torpedos dalis iškėlė į paviršių ir nugabeno į laivyno bazę, kad jį nuvalytų ir paruoštų gabenimui į Vašingtono karinių laivų statykloje esantį laivyno istorijos ir paveldo centrą.
Delfinai ir anksčiau yra aptikę netikėtų radinių. Kanadoje, vykdant misiją kartu su kanadiečių laivynu, rasti omarų spąstai, kurie atrodė visai kaip mina. Tačiau ar galimą tai lyginti su šimtmečio senumo torpeda, kuriai atpažinti prireikė sprogmenų ekspertų ir „Google“ pagalbos?
Vertė Linas LUKOŠEVIČIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą