Naujoji rūšis, kuri aprašyta žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, pavadinta nasutoceratopsu – šis pavadinimas reiškia „didžianosis raguotaveidis“.
Ši būtybė – 5 metrų ilgio ir sverianti apie 2,5 tonos – gyveno maždaug prieš 76 mln. metų ir yra iš ceratopsidų grupės, kurią sudaro augalėdžiai raganosius primenantys dinozaurai.
„Jis turi didžiausią nosį ir ilgiausius ragus iš visų ceratopsidų“, – sako Jutos universiteto paleontologas Markas Loewenas.
Nors dabar Juta yra sausringas regionas, Kreidos periodu, kai gyveno nasutoceratopsai, čia buvo pilna tankių lapuočių miškų, upelių ir pelkių, dėl ko jis buvo panašus į šių dienų Misisipės deltą.
Tuo laiku sekli jūra dalijo Šiaurės Ameriką į dvi dalis, ir daugybė gyvūnų gyveno ilgame, sudžiūvusiame žemyne, vadinamame Laramidija, kuris tęsėsi nuo Aliaskos ir Meksikos. Siauras sausumos ruožas buvo dinozaurų įvairovės šaltinis. Tuo laiku suklestėjo daugybė dinozaurų rūšių – nuo ančiasnapių dinozaurų iki didžiųjų tiranozaurų.
Pasak M. Loeweno, žydinčių augalų atsiradimas keletu milijonų metų anksčiau tikriausiai leido didžiuliams žolėdžiams, tokiems kaip įspūdingi triceratopsai, evoliucionuoti iš mažų žolėdžių, kurie buvo maždaug naminės katės dydžio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą