Ar gali būti, kad praėjusią savaitę marsaeigis Raudonojoje planetoje pagaliau aptiko pirmuosius gyvybės požymius? Kol kas neaišku, tačiau mokslininkai sulaukė kažkokių išskirtinai intriguojančių duomenų. Visi tyli it vandens į burnas prisisėmę, tačiau „Curiosity“ įrenginio „Sample Analysis at Mars“ (SAM) atradimai netrukus gali triumfuojančius tyrėjus nuo kėdžių pakelti į orą.
„SAM siunčiami duomenys neabejotinai pateks į istorijos knygas, – sunkiai džiaugsmą tramdė J. Grotzingeris. – Duomenys atrodo išties daug žadančiai.“
SAM – vienas iš pagrindinių „Curiosity“ elementų, sukurtas specialiai tam, kad marsaeigis išsiaiškintų, ar planetoje kadaise nebuvo gyvybei palankių sąlygų. SAM ieško anglies turinčių molekulių, kurios gali byloti (tačiau nebūtinai) apie gyvybę Marse.
Žemėje egzistuojanti gyvybė sudaryta iš organinių molekulių, tačiau jos gali egzistuoti ir be gyvybės. Organinių molekulių pėdsakų mokslininkai yra aptikę ir tolimajame Plutone, ir daug kur kitur. Žinoma, jų radimas Marse būtų intriguojantis dalykas, iš dalies bylojantis, jog Marsas galėjo būti tinamas organinėms medžiagoms. Tas „galėjo būti“ reikštų, jog Marse galėjo egzistuoti ir gyvybė.
Ką galėjo rasti „Curiosity“?
SAM galėjo aptikti organinių medžiagų požymių. O galėjo ir apskritai nieko neaptikti. Nulinis rezultatas moksline prasme būtų nemažiau įdomus ir intriguojantis, padėsiantis išsiaiškinti Geilo kraterio istoriją. Tiesa, jei rezultatas būtų nulinis, vargu ar „Curiosity“ programos vadovas kalbėtų užuominomis apie istorines knygas.
Net jei SAM rado organinių molekulių, tai – toli gražu ne gyvybė. Tokiu atveju lauktų ilgas kelias tvirtų gyvybės požymių beieškant. Tačiau, kaip bebūtų, tai būtų žingsnis svarbaus atsakymo link. „Curiosity“ komanda jau turi aiškių požymių apie gausybę Marse kadaise tekėjusio skysto vandens. Žinia, vanduo gyvybei yra vienas iš būtinų veiksnių.
Kas yra SAM?
Šis įrenginys sudaro didelę dalį „Curiosity“ – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Kalbant fiziniu aspektu, tai yra dujų chromatografas ir dviejų tipų spektrometrai, galintys identifikuoti Marso uolienų ir regolito cheminę sudėtį. Dujinis chromatografas paimtus uolienų ar regolito mėginius įkaitina iki tokios temperatūros, kad šie pradės garuoti. Analizuodamas tuos garus SAM ir sprendžia apie paimtų mėginių cheminę sandarą. Masės spektrometras įvertina įvairių elementų ir mineralų masės dalį mėginyje, o junginėjamas lazerinis spektrometras matuoja anglies, vandenilio ir deguonies pėdsakus mėginiuose.
Ko džiūgauti?
Verta pastebėti, kad J. Gotzingeris šiaip jau yra labai atsargus specialistas ir į emocijas pulti neskuba, pažymi Popsci.com. Iš pradžių sambrūzdį mokslininkų komandoje sukėlė stiprus signalas apie metano dujų buvimą Marse. Tačiau mokslininkai pirma norėjo įsitikinti, kad tai nėra „Curiosity“ iš Žemės netyčia atneštas metanas, todėl buvo atliktas dar vienas (papildomas) tyrimas. Paaiškėjo, kad pirmą sykį iš tiesų būta žemiškojo metano, o detalesnė analizė, jog mėginiuose angliavandenilių – ne tiek jau ir daug. Ir džiūgauti lyg ir nebūta ko.
Neatsitiktinai „Curiosity“ komanda atsargumą demonstruoja ir šįsyk. Kita galima priežastis – SAM tebeatlieka kažkokius darbus ir nespėjo jų užbaigti, tačiau pirmi rezultatai – daug žadantys.
Vis dėlto, kai tokio kalibro mokslininkai prabyla užuominomis apie „labai daug žadančius rezultatus“ ir „istoriją“, suklusti verta. Nekantriai lauksime naujausių žinių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą