Sugriuvęs Kapitolijus
Tolimais 1933 metais, balandžio 1-ąją Amerikoje laikraštis „The Madison Capital-Times“ paskelbė šokiruojančias naujienas. Pirmajame puslapyje buvo atspausdintos sugriuvusio Kapitolijaus nuotraukos. Buvo pranešama, kad tai įvyko sprogus nežinomos kilmės dujoms. Ir nors straipsnio pabaigoje smulkiu šriftu buvo paaiškinta, kad visa tai - balandžio 1-osios pokštas, publika susijaudino rimtai. Laikraščiui tai baigėsi ne per geriausiai, redakcija buvo užversta įnirtusių piliečių pasipiktinimo laiškais: „Jūsų laikraštpalaikis be humoro jausmo!“
Vapsvų pavojus
1949 m. balandžio 1 dieną vienos iš N.Zelandijos radijo stočių didžėjus bendrapiliečiams paskelbė, kad prie Oklendo miesto artėja piktų vapsvų spiečius. Neva jo ilgis siekia visą mylią. Norintiems išsigelbėti nuo jų įkandimų pokštininkas patarė einant į lauką sukišti kelnių klešnes į kojines. Daugelis biurų tarnautojų taip pat paklausė gero patarimo ir dėl savo saugumo pažeidė aprangos kodą. Tačiau pokštininko viršininkas juoko nesuprato: jo išsišokimą jis pasmerkė, motyvuodamas tuo, kad žiniasklaidai nedera skleisti gryną melą.
Svečias iš kosmoso
1950 m. Vakarų Vokietijos laikraštyje „Wiesbaden Tageblatt“ pasirodė sensacinga NSO piloto, neva patyrusio avariją, nuotrauka. Joje pilotas eina, lydimas dviejų Amerikos armijos kariškių. Buvo pranešta, kad ateivis gyvas, kad jo ūgis - 1 metras, jis su viena koja ir juda šuoliukais. Tada nuotrauką persispausdino beveik visi laikraščiai. Tik po daugelio metų laikraščio darbuotojai prisipažino, kad tai buvo balandžio 1-osios pokštas.
Makaronų derlius
Bene garsiausias XX a. pokštas buvo BBC reportažas apie didžiulį makaronų derlių Šveicarijoje 1957 m. „Žiema buvo švelni, o fermeriams pavyko išnaikinti makaroninį ilganosį“, - neregėto derliaus gausą paaiškino reporteris. Anglijoje reportažas sukėlė emocijų audrą. Piliečiai užgulė televizijos kompanijos telefonus, prašydami paaiškinti, kaip reikia auginti makaronus.
Spalvota televizija
1962 m. Švedijoje buvo tik vienas televizijos kanalas ir, aišku, jis rodė tik nespalvotą vaizdą. Bet balandžio 1-ąją žiūrovai gavo šansą savo televizorius paversti spalvotais. Kanalo technikos specialistas išvakarėse paskelbė pranešimą, kad dėl mokslo ir technikos pažangos žiūrovai įgijo galimybę mėgautis spalvotu vaizdu. Pasak jo, užtenka ant seno televizoriaus ekrano užtempti moterišką nailoninę kojinę. Specialistas net pademonstravo, kaip tai reikia padaryti.
Nesvarumas
1976 m. britų astronomas Patrikas Muras perr BBC radiją paskelbė, kad balandžio 1-ąją, 9 val. 47 min. laukiama precedento neturinčio astronominio reiškinio, kurį kiekvienas žmogus galės pajusti neišeidamas iš namų. Plutono planeta praskries už Jupiterio, todėl laikinai susilpnės Žemės trauka. Astronomas įspėjo klausytojus, kad tą akimirką visi šoktelės į orą ir galbūt trumpai patirs nesvarumo būseną. Atseit, nesibaiminkit, mielieji, padėtis kontroliuojama. Kitą dieną nurodytu laiku į BBC paskambino šimtai žmonių, tvirtinančių, kad pasijuto labai keistai. Viena moteris net pranešė, kad ji ir jos 11 draugų ant kėdžių skraidė po kambarį.
Tradicijos sulaužymas
1980 m. balandžio 1 d. BBC pranešė, kad Londono mechaninis laikrodis Big Benas bus pakeistas elektroniniu. Pranešimas įaudrino D.Britanijos visuomenę. Pasipiktinę piliečiai skambino, reikšdami protestą. Tiesa, kai kurie domėjosi, ar bus galima nusipirkti senojo Big Beno detalių.
Stebuklinga šalis
1977 m. balandžio 1-ąją Anglijos laikraščio „The Guardian“ priede per kelis puslapius buvo aprašyta pramanyta „Sun Serriffe“ (paplitusio spaustuvinio šrifto sans serif pavadinimas) respublika, esanti Indijos vandenyne, keliose salose, kurių forma primena kabliataškį. Autorius išsamiai ir patraukliai aprašinė šios šalies geografiją ir kultūrą. Šalies sostinė buvo pavadinta „Times New Roman“, o valstybės vadovas - generolas Taškas. „Guardian“ telefonai tądien skambėjo be perstojo - skaitytojai norėjo daugiau sužinoti apie turistų rojų, tik keista, kad niekam nesukėlė įtarimų toks dažnas spaustuvės terminų naudojimas pavadinimuose.
Ekologiški ledukai
1978 m. balandžio 1-ąją Sidnėjaus uoste pasirodė barža, buksyru tempianti nemažą ledkalnį. Apie šį įvykį buvo paskelbta iš anksto: Dikas Smitas, milijonierius ir avantiūristas, seniai išskalambijo apie savo planą iš Antarktidos pargabenti ledo stebuklą, paskui jį supjaustyti į kubelius ir pardavinėti po 10 centų už vienetą. Vis dėlto švariausias produktas - galima, pavyzdžiui, dėti į gėrimus. Be šiaurės egzotikos mėgėjų uoste buvo gausu žiniasklaidos atstovų, pasirengusių nušviesti šį įvykį. Tačiau netikėtai užėjęs lietus atskleidė tikrąją ledkalnio prigimtį - jis pasirodė pagamintas iš putplasčio ir padengtas skutimosi putomis.
Rykliai ežeruose
1981 m. laikraštis „Herald News“, leidžiamas JAV Mičigano valstijoje, balandžio 1 d. gyventojus informavo, kad jų valstijoje bus vykdomas keistas biologinis eksperimentas: į 3 ežerus Mičigano šiaurėje bus įleista gėlavandenių ryklių, kad biologai turėtų galimybę ištirti jų elgeseną ribotoje erdvėje (matyt, bekraščiame vandenyne tai padaryti sudėtinga). Pagrindinis eksperimento tikslas - nustatyti, ar rykliai išgyvens atšiauriame Mičigano klimate, o mokslininkų smalsumui patenkinti vyriausybė neva skyrė 1 mln. 300 tūkst. dolerių. Laikraštis citavo Nacionalinės biologų asociacijos atstovą, kuris spėjo, kad rykliai gerokai sumažins žuvų kiekį ežeruose. Valstijos atstovai išreiškė protestą dėl tokio smūgio žvejybai ir ekologijai, bet vyriausybė, kaip galima suprasti, jų skundą ignoravo. Maža to, rašė laikraštis, žvejams draudžiama ryklius gaudyti ir kaip nors jiems kenkti. Redakcija buvo užversta laiškais iš įpykusių gyventojų.
Pavojus radijui ir televizijai
1982 m. „Daily Mail“ paskelbė, kad į prekybą pateko 10 000 liemenėlių, kurios gali sukelti daug problemų. Neva tokiose liemenėlėse lankeliams buvo panaudota ne įprasta viela, o varinė, skirta naudoti priešgaisrinės signalizacijos konstrukcijose. Tokia viela, įkaitusi nuo kūno šilumos, sukuria statinį elektros krūvį, o jis esąs trikdis radijo ir televizijos transliacijai. Pasakojama, kad „British Telecom“ vyriausiasis inžinierius reikalavo patikrinti kompanijos darbuotojų liemenėles ir įsitikinti, kad jose nėra varinės vielos.
Nepriimtinas kandidatas
1992 m. balandžio 1 d. Amerikos radijas laidoje „Nacijos balsas“ paskelbė apie Ričardo Niksono (Richard Nixon) ketinimus vėl kelti savo kandidatūrą į prezidento postą. Buvusio prezidento šūkis skambėjo taip: „Aš nieko blogo nepadariau, nepadarysiu ir šįkart“. Dėl tikroviškumo radijas transliavo ir R.Niksono rinkiminės kalbos fragmentus. Apstulbę ir šokiruoti klausytojai ėmė skambinti ir garsiai reikšti savo pasipiktinimą. Tik vėliau laidos vedėjas prisipažino, kad R.Niksono balsą imitavo žinomas komikas.
Istorinis tyrimas
1993 m. agentūra „Associated Press“ pranešė, kad Kvailių dienos kilmės paslaptį atskleidė istorijos profesorius iš Bostono universiteto Džozefas Boskinas (Joseph Boskin): kartą imperatoriaus Konstantino rūmų juokdarys šeimininkui pasigyrė, kad ne blogiau moka valdyti imperiją. Konstantinui mintis patiko, ir jis leido juokdariui valdyti imperiją vieną dieną per metus - balandžio 1-ąją. AP pranešimą persispausdino visi JAV leidiniai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad agentūra tapo gerbiamo istorijos profesoriaus pajuokavimo auka.
Nuolaida visam gyvenimui
1994 m. balandžio 1 d. Amerikos radijo stotis „National Public Radio“ paskelbė, kad kiekvienas žmogus, ant ausies išsitatuiravęs „Pepsi“ logotipą, gaus 10 proc. nuolaidą iki gyvos galvos visai kompanijos produkcijai. Visą balandį į radiją skambino paaugliai, kurie „įvykdė sąlygą“ ir norėjo atsiimti prizą.
Eksponatas
1995 m. balandžio 1 d. laikraštis „Irish Times“ išspausdino straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad Disneilendo vadovybė derasi su Rusijos vyriausybe dėl Vladimiro Lenino kūno su visu mauzoliejumi pirkimo.
Mėsainis kairiarankiams
1998 m. užkandinių tinklas „Burger King“ į žurnalą „USA Today“ įdėjo reklamos skebimą apie naują mėsainį „Left Handed Whopper“, skirtą specialiai 32 milijonams kairiarankių amerikiečių. Kitą dieną kompanija išspausdino paneigimą ir pranešė, kad tūkstančiai klientų restoranuose reikalavo naujojo sumuštinio. O dar daugiau - „Whopper“, skirto tik dešiniarankiams.
Švilpianti morka
2002 m. Anglijos prekybos tinklas „Tesco“ laikraštyje „The Sun“ paskelbė informaciją, kad selekcininkams neseniai pavyko išvesti naują morkų rūšį. Pasak reklamos, kiekvienoje šios rūšies morkoje bus speciali skylutė, dėl kurios šakniavaisis taps savotišku švilpuku. Tokia morka, visiškai išvirusi, neva ims švilpti. Daug kas patikėjo ir teiravosi parduotuvėse naujosios daržovės.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą