Kas sugalvojo Kalėdų atviruką: kur ir kada pasirodė pirmasis

Vienas iš kelių išlikusių pirmųjų spausdintų kalėdinių atvirukų 2001 m. Didžiosios Britanijos aukcione buvo parduotas už 20 tūkst. svarų sterlingų. Įvykis oficialiai užfiksuotas kaip pasaulio rekordas ir įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Aukcione parduotą atviruką 1843 m. paštu savo močiutei pasiuntė H. Koulas...

Karalienės Viktorijos riteris

PIRMASIS pasaulyje sugalvojęs išleisti komercinį Kalėdų atviruką buvo seras Henris Koulas (1808-1882) - valstybės tarnautojas, išradėjas, verslininkas ir švietimo naujovių iniciatorius.

H. Koulas gimė Bate 1808 m. liepos 15 d.

Jo tėvas buvo dragūnų kapitonas. H. Koulas buvo išsiųstas mokytis į Londoną, "Christ's Hospital" bendrojo ugdymo mokyklą.

Ją baigęs, būdamas 15 metų, pradėjo dirbti sekretoriumi valstybinėje Įrašų komisijoje ("Record Commission"), kuri rūpinosi istoriniais archyvais ir jų vieša prieiga.

Dalyvavo kuriant nacionalinį archyvą "Public Record Office".

Buvo paskirtas archyvų saugotojo padėjėju.

Taip pat prisidėjo prie Anglijos pašto sistemos "Penny Post" sukūrimo.

H. Koulas pirmasis pasaulyje sugalvojo išleisti komercinį kalėdinį atviruką, kurį nupiešti užsakė dailininkui D. Horsliui.

Prisidengęs pseudonimu Felix Summerly, H. Koulas pats sukūrė nemažai pramonės gaminių, tarp jų arbatos servizas, kurį gamino "Mintons".

Šiuo pseudonimu išleido ir keletą vaikiškų knygų, įskaitant "A book of stories from The home treasury"; "A hand-book for the architecture, sculpture, tombs, and decorations of Westminster Abbey"; "An Alphabet of Quadrupeds" ir "The most delectable history of Reynard the Fox".

ARBATOS servizas, 1846 m. sukurtas H. Koulo, pagamintas "Minton", saugomas Britanijos nacionaliniame muziejuje. Pseudonimu Felix Summerly H. Koulas sukūrė nemažai pramonės gaminių ir keletą vaikiškų knygų.

Būdamas draugijos "Royal Society for the Encouragement of Arts, Manufactures and Commerce" narys, 1847 m. H. Koulas surengė parodą "Exhibition of Art Manufactures".

Ji įvyko ir kitais, ir dar kitais metais.

Gavęs karalienės Viktorijos palaiminimą ir paramą, jis 1850 m. įsteigė komisiją "Royal Commission for the Exhibition of 1851", kuri užsiėmė tarptautinės parodos organizavimu.

Pasaulinė paroda vyko Londono Haid parke 1851 m. net penkis mėnesius. Ji tapo visų būsimųjų pasaulinių parodų pirmtake.

Po sėkmingos parodos, atnešusios 186 000 svarų sterlingų pajamų, H. Koulas šiuos pinigus skyrė meno ir mokslo plėtrai.

Pietų Kengsingtone buvo nupirktas žemės sklypas ir čia pastatytas švietimo ir kultūros centras, žinomas kaip "Albertopolis" - taip pavadintas princo Alberto garbei.

H. Koulas buvo paskirtas pirmuoju generaliniu inspektoriumi taikomojo meno skyriuje, įsteigtame valstybės dizaineriams ruošti.

PASAULINĖS parodos rūmai. 1851 m. Londono Haid parke vykusi paroda truko net penkis mėnesius. Ji tapo visų būsimųjų pasaulinių parodų pirmtake.

H. Koulas prisidėjo ir steigiant Viktorijos ir Alberto muziejų bei tapo jo pirmuoju direktoriumi.

Šias pareigas ėjo nuo 1857 iki 1873 m. Jo garbei dabar viena iš muziejaus dalių vadinama Henry Cole Wing.

Be to, H. Koulas prisidėjo prie Nacionalinės meno mokyklos ("National Art Training School", 1896 m. pervadinta į "Royal College of Art") įkūrimo, taip pat daug nuveikė steigiant kitas kultūros įstaigas, kaip antai Karališkąjį muzikos koledžą ir Imperatoriškąjį Londono koledžą.

1875 m. karalienė Viktorija H. Koului suteikė riterio titulą.

H. Koulas mirė 1882 m. balandį, palaidotas Londone.

ALBERTOPOLIS. Iš Pasaulinės parodos gautą pelną H. Koulas nukreipė meno ir mokslo plėtrai. Pietų Kengsingtone buvo įkūrtas švietimo ir kultūros centras, žinomas kaip "Albertopolis". Čia ir Karališkasis meno koledžas, ir Viktorijos ir Alberto muziejus, ir Gamtos muziejus, Mokslo muziejus, Imperatoriškasis muzikos koledžas ir kitos mokslo bei meno įstaigos...

Akademikas, pravarde Clothes-Horsley

Pirmojo Kalėdų atviruko autorius buvo anglų akademinis dailininkas, dizaineris ir iliustratorius.

Jis priklausė dailininkų benruomenei "Cranbrook Colony" - menininkų grupei, įsikūrusiai Kranbruko (Cranbrook) mieste, Kente, 1854 m.

Ši grupė laikėsi XVII a. olandų ir flamandų dailininkų tradicijos.

D. Kolkotas Horslis gimė 1817-ųjų sausio 29 d. Londone, muzikanto Viljamo Horslio ir Elizabet Hačins Kalkot (Elizabeth Hutchins Callcott) šeimoje.

Jo senelio brolis buvo žymus dailininkas seras Augustas Volas Kalkotas (Augustus Wall Callcott). Sesuo Meri Elizabet ištekėjo už garsaus inžinieriaus Izambardo Briunelio (Isambard Kingdom Brunel).

Pirmieji Džono mokytojai buvo A. Volas Kalkotas ir Viljamas Miulredis (William Mulready).

Būdamas 13 metų, jis išvyko mokytis į Dr. Henrio Saso akademiją (Dr Henry Sass's academy).

Čia susipažino su Dante Rosečiu (Dante Gabriel Rossetti), Džonu Milė (John Everett Millais) ir Viljamu Fraitu (William Powell Frith).

Vėliau D. Horslis dailės mokėsi Karališkojoje meno akademijoje, čia susipažino su Tomu Vebsteriu (Thomas Webster).

1836 m. Karališkojoje akademijoje dailininkas eksponavo savo darbą "The Pride of the Village"

PIRMOJO Kalėdų atviruko iliustratorius Džonas Kolkotas Horslis (1817-1903) - anglų akademinis dailininkas, Karališkosios akademijos narys, tapęs daugiausiai istorinėmis temomis.

D. Horslis daugiausiai tapė istorine, XVII-XVIII įvykių, tematika. Buvo veikiamas olandų meistrų Piterio de Hocho (Pieter de Hooch) ir Jano Vermejerio (Jan Vermeer van Delft).

Kūrybos pradžioje jaunąjį Horslį globojo britų meno kolekcininkas Džonas Šypšanksas (John Sheepshanks): jis nupirko daug paveikslų.

1843 m. Horslio darbas "St Augustine Preaching" laimėjo prizinę vietą Vestminsterio rūmų interjero sukūrimo konkurse.

Jis tapo vienu iš šešių dailininkų, kuriam 1844 m. buvo patikėta rūmuose tapyti freskas.

Jis sukūrė "Religion", "Henry V assuming the Crown" ir "Satan touched by Ithuriel's Spear while whispering evil dreams to Eve".

1864 m. dailininkas tapo Karališkosios akademijos nariu. Jis buvo parodos "Old Masters" Berlingtono rūmuose organizatorius (po 1870 m.).

D. Horslis nuo 1875 iki 1890 m. buvo rektoriumi ir 1882-1897 m. - iždininku Karališkojoje menų akademijoje.

Gavo pavardę Clothes-Horsley - dėl savo griežto nusistatymo prieš nuogus modelius. Galima sakyti, dėl to ir paliko akademiją 1897 m.

D. Horslis buvo Londono graverių klubo "The Etching Club" narys. Jis sukūrė daug iliustracijų knygoms, pirmąjį komercinį Kalėdų atviruką, taip pat sukūrė specialų išankstinio mokėjimo voką, tapusį pašto ženklo pirmtaku.

PASIDIDŽAVIMAS. "The Pride of the Village" - D. Kolkoto Horslio paveikslas, 1836 m. eksponuotas Karališkojoje akademijoje.

1846 m. D. Horslis vedė Elvirą Volter (Walter) ir su ja susilaukė trijų sūnų. 1850 m. žmona mirė nuo džiovos.

1854 m. nuo skarlatinos mirė du vaikai, 1857 m. ir trečias.

Našlys vedė antrą kartą 1854 m. - Rozamundą Heiden (Rosamunde Haden), kilusią iš garsių gydytojų šeimos.

Jos tėvas ir brolis buvo chirurgai. Rozamunda pagimdė septynis vaikus.

Du iš jų mirė nuo skarlatinos.

D. Horslis paliko šį pasaulį 1903 m. rudenį. Palaidotas Londone.