Klaipėdietis šuolininkas pasižymėjo pasaulyje

BASE šuoliai - tai šuoliai su parašiutu nuo fiksuotų objektų - pastatų (angl. Building), antenų (Antenna), tiltų (Span) bei kalnų (Earth). Šokama su panašiu, tačiau kiek didesniu, parašiutu, koks naudojamas ir šuoliams iš lėktuvo. Tiesa, BASE šuoliuose parašiutas tik vienas - nėra atsarginio. Be to, BASE šuoliuose nenaudojami jokie prietaisai - nėra aukštimačių ir viso kito, todėl parašiutininkas turi pasikliauti tik savo paties jėgomis ir patirtimi.

Lietuvaičiai pirmuosius savo šuolius atliko, o šiemet ir varžybose dalyvavo Norvegijoje, kur šokinėjama nuo maždaug kilometro aukščio Kjerag fiordo. Čia kiekvieną sezoną suvažiuoja BASE parašiutininkai iš viso pasaulio. Birželio viduryje čia vyksta keturių dienų sąskrydis, kurio metu parašiutininkai turi vienintelę galimybę užsikelti į kalną sraigtasparniu. Kitais atvejais parašiutininkams tenka į fiordo viršūnę kopti patiems.

"Kopimas tikrai gerokai išvargina. Tenka kopti apie pusantros ar net dvi valandas, todėl tokiu atveju per dieną galima atlikti tik iki trijų šuolių, o norėtųsi daugiau", - pasakojo Klaipėdos parašiutininkų klubo narys G. Skučas.

Nutinka ir taip, jog į kalną tenka ne tik kopti, bet nuo jo ir nulipti. Taip šiemet nutiko ir dviem lietuvių komandos nariams - pasikeitus oro sąlygoms šuolį teko atidėti ir į apačią grįžti savomis kojomis, kas pasirodė dar sunkiau negu lipimas į viršų.

Pirmosios varžybos

Šiemet pirmą kartą sąskrydžio metu surengtos pasaulinės varžybos buvo pirmoji tokia patirtis. Buvo varžomasi greičio kategorijoje. Varžybose dalyvavo 30 parašiutininkų iš viso pasaulio. BASE šuolį vienu metu atlikdavo po du parašiutininkus, kurie turėjo kuo greičiau pasiekti numatytą liniją, pažymėtą lazeriais.

"Kadangi varžybos vyko pirmą kartą, tai niekas realiai nebuvo specialiai pasiruošęs. Tačiau tarp trisdešimties dalyvių tikrai buvo daugiau BASE šuolių atlikusių parašiutininkų nei aš, todėl, manau, jog dešimtoji vieta tikrai neblogai", - pasakojo iki šiol apie 50 BASE šuolių atlikęs Gytis.

Klaipėdiečio teigimu, varžybų nugalėtojas amerikietis visiškai nusipelnė pirmosios vietos, nes yra atlikęs jau apie 1000 tokių šuolių.

Į keturių dienų sąskrydį vyko 5 Lietuvos parašiutininkai: du jau patyrę BASE šuolininkai G. Skučas ir Robertas Rezgevičius bei trys parašiutininkai - Jevgenij Burgan, Vaidotas Milašius ir Algimantas Stankevičius, kurie į Kjerag fiordą kopė atlikti savo pirmųjų BASE šuolių.

G. Skučo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 10 BASE šuolininkų, veikia ir šiuos bendraminčius vienijanti asociacija.

10-AS. Klaipėdietis Gytis Skučas dalyvavo pirmosiose pasaulinės BASE šuolių su parašiutu varžybose ir įveikęs 20 konkurentų užėmė dešimtąją vietą. Roberto REZGEVIČIAUS nuotr.

Baimę keičia adrenalinas

G. Skučas pasakojo paprastą parašiutizmą prieš dešimtį metų išbandęs atsitiktinai.

"Šokau su sese ir klasiokais, nes mūsų buvo didelė grupė ir jai pritaikė nuolaidas. Kadangi išėjo nebrangiai, nusprendžiau pabandyti, - šypsojosi Gytis. - Pirmasis šuolis buvo menkai ekstremalus, nes parašiutas išsiskleidė iš karto ir to laisvo kritimo buvo labai mažai, o aš supratau, kad būtent tai ir yra didžiausias malonumas, todėl norėjosi bandyti dar ir dar kartą."

Išbandyti BASE šuolius, klaipėdiečio teigimu, buvo tiesiog natūrali parašiutininkų mintis, nes kiekvienas, atlikęs kelis šimtus paprastų šuolių iš lėktuvo, nori judėti pirmyn. Tam, kad būtų galima atlikti BASE šuolį, bent jau Norvegijoje prie Kjerag fiordo įsikūrusioje bazėje, reikalaujama būti atlikus bent jau 250 paprastų šuolių, taip pat, šokant pirmąjį kartą, rengiami specialūs apmokymai. Tiesa, Gyčio teigimu, minėtų 250 šuolių nelabai užtenka, nes parašiutininko patirtis prieš atliekant BASE šuolį turi būti itin tvirta, todėl optimalus šuolių skaičius turėtų būti bent per 1 000. Pats Gytis šiuo metu yra atlikęs jau apie 2 000 šuolių parašiutu.

BASE šuoliai itin pavojingi, mat žmogus gali pasikliauti tik savo jėgomis. Kasmet įvyksta po kelis nelaimingus atsitikimus. Dažniausiai - dėl pačių parašiutininkų klaidos, kartais dėl įrangos. Nelaimingu atsitikimu pasibaigė ir BASE šuolininko norvego Franzo Reichelto gyvenimas. Šis parašiutininkas, šokęs nuo Vilniaus televizijos bokšto ir Kauno prisikėlimo bažnyčios Lietuvoje, nesėkmingai nusileido nuo pirmojo Eifelio bokšto aukšto.

Pats Gytis pasakojo ypatingos baimės nejaučiantis.

"Žinoma, ruošiantis BASE šuoliui visada neramu, tačiau iššokus baimę pakeičia adrenalinas, kuris viską ir atperka. Daugiausiai baimės sukelia pirmasis BASE šuolis. Prieš jį fiziškai jauti, kaip dreba kojos, tačiau vėliau, nors nedidelė baimė ir išlieka, tiesiog prie to pripranti", - įspūdžiais dalinosi "beiseris".

Lietuvoje - tik bokštas

G. Skučo teigimu, BASE šuoliai populiarūs visame pasaulyje. Į sąskrydį ir varžybas Norvegijoje suvažiavo parašiutininkai iš JAV, Kanados, Čilės, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių. Norvegijoje BASE šuoliai visiškai legalūs, tuo tarpu, pavyzdžiui, Amerikoje jie yra uždrausti.

Gyčio teigimu, nors Lietuvoje taip pat gana sudėtingi biurokratiniai reikalai, tačiau jau seniai bręsta mintis atlikti BASE šuolius nuo Vilniaus televizijos bokšto.

"Tai bene vienintelis objektas Lietuvoje, na, ir dar keli kaminai, kuris yra tinkamas BASE šuoliams. Nors aukštis ir nėra itin didelis, tačiau televizijos bokštas vis tiek yra gana patogus tokiems šuoliams, juo labiau, kad jame veikia liftas ir nereikia lipti pėsčiomis kaip į fiordą", - juokėsi klaipėdietis parašiutininkas.

Vis dėlto, Gyčio teigimu, labiausiai visus ir jį patį traukia į Norvegiją: "Nors šuolis trunka tik apie 20 sekundžių, tačiau ir per tiek laiko gamta ir vaizdai tikrai sužavi."