Žmogaus ir gyvūno tarpusavio supratimas - štai kas pirmiausia šauna į galvą net trumpam žvilgtelėjus į bet kurį Lietuvos konkūro čempionato, vykusio praeitą savaitgalį, pasirodymą. Blizgančiu kailiu, grakštūs, ištreniruotais kūnais žirgai paklūsta raiteliui po menkiausio šio gesto, balso ar išreikštos emocijos.
"Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo, - šypsojosi 21 metų šiaulietis Nerijus Šipaila, kuris šių metų čempionate, vykusiame J. Lenarto jojimo paslaugų centre, dalyvavo su žirgu Eruditu. - Kaskart, kai supranti, kas čia vyksta, pasidaro dar įdomiau ir sudėtingiau".
Pasak devynerius metus sportuojančio vaikino, įveikti kliūtis - dar ne svarbiausias darbas. Reikia susidraugauti su žirgu ir varžybų metu suvaldyti bei priversti jį elgtis taip, kad šis kuo didesnį įspūdį paliktų teisėjams ir pelnytų kuo palankesnį vertinimą.
15-metė vilnietė Gintarė Malinauskaitė žirgų sportu susidomėjo ir varžybose dalyvauti pradėjo 9-erių metų amžiaus.
"Žirgus pamilau mamos pavyzdžiu pasekusi, kuri taip pat yra sportininkė. Vieną kartą pabandžius, "užkabina" visam laikui", - sakė jaunoji sportininkė. Varžybose Gintarė dalyvavo su poniu, o pokalbio metu jodinėjo su draugo žirgu Casilias Z - kad šis iki starto apšiltų.
Gintarė nemano, jog jojimas - vyriška sporto šaka. Jai tai - įdomus ir ekstremalus užsiėmimas.
Beje, įvairiausi žirgų vardai parodo ne tik gyvūnų unikalumą - jie renkami pagal tam tikras taisykles. Pirmoji vardo raidė būtinai turi sutapti su motinos arba tėvo vardu, kartais sutampa ir kai kurie skiemenys.
Valdo PRYŠMANTO ir Algirdo KUBAIČIO fotoreportažas
Rašyti komentarą