Mikroinžineriniais stebuklais vadinami kolibriai yra lengviausio svorio pasaulio čempionai tarp paukščių.
Ore žybtelėjus ryškiai mėlynai spalvai pro ausis staiga prazvimbia lengvas sparnelių plasnojimas. Horizonte išryškėja mažytis paukščio siluetas – o gal tai buvo tik vabzdys? Miražas?
Ir štai tas smulkutis, guviai skraidantis padarėlis, vėl pasirodo ore, tik šį kartą
dar arčiau,
dar ryškiau. Taip, be abejonės tai paukštis - nykščio dydžio, su įnirtingai mosuojančiais sparneliais, kurie per vieną sekundę suplasnoja net aštuoniasdešimt kartų, skleidžiantis menką zvimbimą. Uodegos plunksnos, leidžiančios judėti trimis dimensijomis, kolibriui yra tarsi vairas. Vos tik paukštelis nusitaiko į ryškų oranžinės spalvos gėlės žiedą, iš smailaus snapo švysteli siūlo plonumo liežuvėlis. Saulės spinduliams slystelėjus vaivorykštinių plunksnų paviršiumi, dėmesį staiga prikausto sužėrėjusi spalvų gama, primenanti akinantį brangakmenį.
Dažnai mažuoju stebuklu vadinamas kolibris sukelia širdingą švelnumą bei prieraišumą. Netgi santūriausi ir mažiausiai savo emocijas demonstruojantys gamtos tyrinėtojai nesugeba atsispirti pagundai kolibrį apibūdinti tokiais įstabiais būdvardžiais, kaip nuostabus, pritrenkiantis, egzotiškas.
Dar didesnę nuostabą kelia faktas, kad gyvūnijos pasaulyje kolibriai, iš pažiūros itin trapūs sutvėrimai, yra vieni tvirčiausių ir ištvermingiausių paukščių. Skirtingomis savybėmis pasižyminčioje ir dažnai netgi brutalioje aplinkoje egzistuoja apie 330 kolibrių rūšių: nuo Aliaskos iki Argentinos, nuo Arizonos dykumos iki Šiaurinės Škotijos pakrantės, nuo Brazilijos miškų žemumų iki 4,6 metrų aukščio sniego juostos Andų kalnuose. Mįslinga, tačiau šie ypatingi paukščiai buvo atrasti tik vadinamajame Naujajame pasaulyje - teritorijose, nepriklausančiose Eurazijai ir Afrikai, t.y. Amerikoje ir Australijoje.
Karlas Šumanas (Karl Schuchmann), Vokietijos Aleksandro Koenigo (Alexander Koenig) zoologijos instituto, o taip pat ir tarptautinės paukščių saugojimo organizacijos ornitologas, teigia: "Kolibriai gyvena stuburiniams gyvūnams pavojingą gyvenimą, tačiau puikiai su juo susitvarko.” K. Šumanas žino apie nelaisvėje laikytą kolibrį, kartais vadinamą tiesiog zirzekliu, kuris pragyveno 17 metų. "Tik pabandykite įsivaizduoti penkių ar šešių gramų organizmą, kurio ilgaamžiškumo dėka jis išgyveno tokį stebėtinai ilgą laiką. Spanguolės dydžio širdutė kolibriui tupint, vidutiniškai stuksenanti iki 500 dūžių per minutę, turėjo pulsuoti apie keturis su puse milijardų kartų, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei septyniasdešimtmečio žmogaus širdis".
"Kolibrių egzistavimas - tai lyg nematomas tiltas, jungiantis vabzdžių ir paukščių pasaulį", - sako Dagas Alshuleris (Doug Alshuler), Kalifornijos universiteto mokslininkas, studijuojantis kolibrių skraidymo ypatumus. Alshuleris išnagrinėjo kolibrių plazdenimo judesius. Jis stebi šių paukščių sukeliamus elektrinius impulsus, kurie priverčia kolibrių sparnų raumenis judėti taip smarkiai ir sparčiai, kad jie tampa labiau panašūs į vabzdžius, nei paukščius. Šie smulkūs paukščiai tokie stiprūs ir gyvybingi yra dėl šių elektrinių impulsų, kuriuos sukelia kolibrio mosuojami sparnai. Šis fenomenas kolibrius stipriai išskiria iš kitų stuburinių gyvūnų. Alshuleris taip pat atskleidė faktą apie šių paukščių nervinę sistemą, kuri funkcionuoja šviesos greičiu, kaip pačių judriausių paukščių, tokių kaip, pavyzdžiui, artimiausių kolibrių pusbrolių – čiurlių. Pastarieji, sako Altshuleris, yra lyg maži nuostabūs frankenšteinai.
Kolibriai neabejotinai baugina – gamtoje šie paukščiai yra tarsi geri žaidėjai, pasižymintys puikiais konfrontaciniais sugebėjimais. "Aš manau, jog didžiąją dalį kolibrio žodyno sudaro dievagojimosi žodžiai", teigia Šeri Viljamson (Sheri Williamson), pietryčių Arizonos paukščių observatorijos gamtininkė. Šių mažų, bet stiprių paukščių agresija kyla iš nuožmaus troškimo bei nežabotų instinktų gurkšnoti saldųjį nektarą kiekvieną mielą minutę. Ragindami konkurentą rungtyniauti ir įbaugindami jį, kolibriai varžosi. Pakilę aukštai ore, akis į akį su priešininku , jie lakioja visu greičiu ir daro neįtikėtinus piruetus, kaip savo dominavimo įrodymus.
Štai tokius kolibrių mūšius dažniausiai galima pastebėti aukštuose kalnuose, esančiuose netoli pusiaujo. Tokios vietos pasižymi turtinga ekologine sistema bei gausybe aukštumų.
95 proc. pasaulyje esančių kolibrių rūšių gyvena pietinėje Amerikos dalyje – ties Meksikos riba. Tad nenustebkite jei pirmosiomis minutėmis, lėktuvui nusileidus Ekvadoro sostinės Kito(Quito) mieste, jus pasveikins žėrintis violetinės spalvos kolibris su vaivorykštinės spalvos skruostais.
Kaip sako Šeri Viljamson: "Nepamilti šių paukščių, besidomint jų gyvenimo būdu, yra tiesiog neįmanoma. Kolibriai - mažučiai viliojantys padarėliai. Aš maniau, kad aš esu atspari jų grožiui, tačiau dabar suvokiu, kad šių paukštelių kraujas tiesiog pulsuoja mano venose."
"National Geographic"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą