Šį reiškinį matė labai daug žmonių, didžioji dauguma iš savo automobilių, grįždami aplankę artimųjų kapus. „Važiavome automobiliu nuo Šakių Marijampolės link. Jokio kūno danguje nemačiau, tik stebėjausi, kad dangus labai gražus, tokios ryškios žvaigždės. Visą kelią lydėjo iš dešinės matomi Didieji Grįžulo Ratai. Maždaug prie Griškabūdžio automobilį kelioms sekundėms apgaubė melsva šviesa. Tai galėjo trukti apie 3 akių mirksnius. Atsipeikėjusi pasukau galvą į dešinę ir prie pat horizonto pamačiau storą rausvai geltoną juostą. Netrukus ji išnyko“, - pasakojo moteris. Tokį reiškinį ji stebėjusi pirmą kartą gyvenime. „Kas tai buvo?“ - klausinėjo nustebę bendrakeleiviai. Diskutuojant su draugais, kai kurie juokėsi, kad tai gali būti ir ateiviai. Jų erdvėlaivis galėjęs nusileisti. Juk filmuose taip ir rodoma. Taip nežinant galima prisifantazuoti iki begalybės.
Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojas Saulius Lovčikas sakė girdėjęs apie šeštadienio vakarą daugelio matytą astronominį reiškinį. „Jį matė daug kas visoje Lietuvoje. Jų buvo net ne vienas, o du. Pirmasis buvo stebimas rytų, iš kitų pasakojimų - pietryčių pusėje, antrasis, užfiksuotas po kelių valandų, silpnesnis rytuose. Pirmasis, kurį matė daugelis Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, net Čekijoje, apibūdinamas labai įvairiai. Žmonės šį reiškinį stebėjo trumpai, ir vienas galėjo matyti vieną sekundės dalį, kitas ilgiau. Tai buvo bolidas. Kosmose lekia kūnai, kurie vadinasi meteoroidai. Kai jie nukrinta ant planetos paviršiaus - vadinasi meteoritai. O kūnas, kuris lekia oru ir sukelia reiškinį, yra meteoras. Meteoras, kurio ryškis yra mažesnis už -4, yra bolidas. Tai yra toks reiškinys kaip lietus, vaivorykštė. Tokie kūnai sužimba 100-120 kilometrų virš žemės. Bolido spalvą lemia jo cheminė sudėtis. Trunka kelias sekundes. Jie įlekia į atmosferą, pradeda smulkėti ir suyra. Bet kartais smulkių dalelių gali nukristi ant žemės. Pastarasis toks atvejis - Čeliabinsko meteoritas. Jo dalelių buvo rasta. Ar šeštadienį matytas meteoritas kur nors nukrito, sunku pasakyti. Iš to, kaip nusakoma jo sprogimo vieta, gali būti, kad jis nukrito į jūrą.
Bolidai pasižymi vadinamuoju treku. Kai jie užgęsta, kurį laiką švyti pėdsakas. Bolidai nėra retas reiškinys, tik mes tiesiog jų nepastebime. Trukdo miestų žiburiai, mobilūs įrenginiai. Žmogus daugiau laiko akis įsmeigęs į telefoną, o ne į dangų“, - sakė astronomas.
Kosminis kūnas, 1908 m. birželio 30 d. nukritęs Sibire, Akmenuotosios Tunguskos upės baseine, net ir praėjus 100 metų po jo nukritimo, išlieka viena didžiausių astronomijos mįslių. Kas iš tiesų įvyko, vienareikšmio atsakymo nėra. Keletą sekundžių iki sprogimo apie 800 km spinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į šiaurės vakarus. Sprogimas buvo girdimas apie 1 tūkst. km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2 tūkst. kv. km plote. Sprogimo sukelta smūginė oro banga užregistruota visame pasaulyje. Sprogimo galia buvo lygi 15 mln. tonų trotilo. Kritimo vietoje nerasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą