Erkės. Šie padarai be maisto gali išgyventi iki 8 metų. Tačiau tai dar ne viskas. Mokslininkai pabandė jas ištirti panaudodami drastiškas priemones - 20 šios rūšies atstovių įmetė į vakuuminę terpę. Mokslininkai 30 minučių į erkes švietė kenksmingais elektromagnetiniais spinduliais. Po šio eksperimento visos išbandytos erkės išgyveno 2 dienas.
Lėtūnai. Šie mikroskopiniai, meškų kailyje gyvenantys bestuburiai gali keletą minučių išgyventi atvirame kosmose. Lėtūnai sugeba išgyventi 71 laipsnių (pagal Celsijų) šaltyje. Netekęs drėgmės jų kūnas tampa panašus į statinės formą. Galūnes padaras pritraukia prie kūno. Išdžiūvusį tartigrados kūnelį vienas vandens lašas gali atgaivinti net po 100 metų.
Hidra. Šis gyvūnas turi unikalią savybę - gali atgauti ankstesnį pavidalą. Galime suplėšyti hidrą į daug mažų gabalėlių - iš jų išsivystys daug naujų mažų hidrų.
Tarakonas. Po daugelio eksperimentų patvirtinta: be galvos tarakonas gali išgyventi keletą savaičių. Po to jis nudvėsta nuo... bado. Apskritai be maisto tarakonai gali išgyventi 30 dienų. Be to, jie gali nekvėpuoti net iki 45 min.
Šamas. Ši bežvynė žuvis gali maitintis net dumblu. Be to, ji yra labai gyvybinga. Akvariuminių žuvų augintojai kartais juokauja, kad mažas šamiukas iššokęs iš akvariumo gali visiškai sudžiūti, tačiau išleistas į gimtuosius vandenis iš karto atgauna pradinį svorį.
Tritonas. Tritonas turi tiesiog nuostabią savybę regeneruoti. Tritonui gali visiškai ataugti prarastos galūnės ar jų dalys. Tritonui atauga ne tik uodega, kojos, bet ir akys. Mokslininkai nustatė, kad tritono akys visiškai atauga po 9, o kojos ir uodega - po 4 mėnesių.
Balinis vėžlys. Balinio vėžlio kiautas gali išlaikyti iki 2 tonų svorį. Tai 200 kartų viršija paties gyvūno svorį. Vėžlys kvėpuoja įprastu deguonimi, tačiau po vandeniu gali išbūti net iki 2 parų, visiškai neišplaukdamas į paviršių. Gyvūnėlis yra toks neįnoringas, kad gali laisvai išgyventi be maisto iki 5 metų.
Kojotas. Šis gyvūnas sugeba atskirti apsiginklavusį medžiotoją nuo neapsiginklavusio. Jis ėda viską - net linines virves. Kojoto kūnas yra itin lankstus. Tai liudija vienas įvykis, kai vieną jų nutrenkė mašina, lėkusi 120 km per valandą greičiu. Po smūgio kojotas sugebėjo persilenkti taip, kad lengvai įsitaisė plyšyje tarp galinio mašinos buferio ir priekabos. Tokiu būdu gyvūnas laimingai nukeliavo 95 km. Automobilio šeimininkai jį pastebėjo ir ištraukė tik sustoję įsipilti degalų. Gudrusis žvėriūkštis buvo tik įsibrėžęs leteną.
Pingvinas. Pingvino patelė padeda kiaušinį ir palieka jį rūpintis patinėliui. Paliktasis „tėvelis“ peri „rūpestėlį“ dar 130 dienų. Per visą šitą laiką patinėlis nieko negeria ir nelesa. Žinoma, pingvinas sulysta, tačiau išgyvena.
Naminė ožka. Šie gyvūnai dažnai pasitenkina labai skurdžių ganyklų žole, yra puikūs laipiotojai. Be to, ožkos gali maitintis tose vietose, kurių nepasiekia kiti žmonių auginami gyvuliai. Jeigu maisto iš viso nėra, ožka atryja savo suėstą maistą ir kramto jį iš naujo.
Kupranugaris. Kupranugaris Sacharos dykumoje be vandens gali išgyventi ir 10 dienų. Tai lemia kupranugario sugebėjimas neprakaituoti. Kupranugario kūnas taip taupiai naudoja skysčius, kad jo išmatose randamas skysčių kiekis yra 7 kartus mažesnis už arklių. Pasiekęs vandens šaltinį kupranugaris gali išgerti milžinišką jo kiekį. Pasaulinis rekordas - kupranugaris sugebėjo išgerti 284 litrus vandens.
Žmogus. Deja, bet žmogus yra blogiausiai prisitaikęs išgyventi aplinkoje. Mūsų vaikai vystosi lėčiau net už vėžlio jauniklius. Dėl sugebėjimo vaikščioti išsitiesus ir nuolatinių stuburo apkrovų mes vieninteliai iš visų gyvų organizmų sergame reumatu, išvaržomis ir osteochondroze (90 proc. visų sergančiųjų žmonių ligomis). Taip pat mes esame vieninteliai, kurie galime užsikrėsti ne tik nuo kito žmogaus, bet ir nuo gyvūnų bei paukščių - beždžionių, lapių ar net balandžių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą