Gimė praktikoje
Žvejams skirtą įrenginį sukūrusios "Friday Lab“ įmonės rinkodaros vadovas Rolandas Sereika tikina, kad lietuviai yra itin konkurencingi technologijų rinkoje dėl savo iniciatyvumo, užsispyrimo ir nesibaigiančių idėjų. Jo teigimu, pagrindinis sėkmės raktas - kilusios idėjos nepamiršti ir ją įgyvendinti.
"Mūsų produktas taip pat gimė iš paprastos situacijos. Kartą su nemaža draugų kompanija važiavome žvejoti į Suomiją. Tuomet pirkome daug brangios technikos ir įrankių, bet žvejyba vis tiek buvo nelabai sėkminga. Be to, keletą kartų jūroje pasimetėme ir bandėme orientuotis, kur esame, naudodami išmaniuosius telefonus. Tokia šiandien nuotaikinga patirtis ir paskatino sukurti naują idėją - jei turime išmanųjį telefoną, tai kodėl nepasinaudojus visomis jo galimybėmis. Tuomet naudojome didelius sonarus, kurie iš tiesų gana nepatogūs, o pradedantiesiems ir sunkiai įkandamos technikos“, - nuotaikingai pasakoja R.Sereika.
Taip ir gimė nedidelio naujo perspektyvaus produkto prototipas. Pirmasis kriterijus buvo sukurti nedidelį patogų prietaisą, ne apsunkinantį, o padedantį žvejybai. Iš pirmo žvilgsnio paprastą nedidelį kamuoliuką primenantis išmanus hidrolokatorius skirtas vandens telkinio dugno reljefui tirti, potencialiai žuvingoms vietoms nustatyti. Be to, ne veltui "Deeper Smart Fishfinder“ vadinamas išmaniuoju - jis gali matuoti vandens temperatūrą ir gylį. Visa jo surinkta informacija perduodama į išmanųjį telefoną arba planšetinį kompiuterį, taigi viską galima matyti ekrane.
R.Sereika neslepia, kad pradėjus realizuoti naują idėją teko ieškoti partnerių ir papildomo finansavimo, o nauju produktu sudominti ne tik finansinius part-nerius, bet ir reikalingus darbuotojus nebuvo taip paprasta. Teko susirasti investicinį partnerį bei stiprią komandą: "Reikėjo ieškoti ne tik investicijų, bet ir profesionalių darbuotojų, kuriems gal net teko išeiti iš darboviečių, kad prisijungtų prie mūsų komandos. Žinoma, viena, kai kalbi su žmogumi tik apie idėjas, ir visai kitaip, kai parodai, koks tas produktas iš tiesų bus, atskleidi, kad jis bus pasaulinėse rinkose, įvairiuose projektuose. Kai susimąstai, kiek čia potencialo, tuomet telieka naudotis turima energija, bemiegėmis naktimis ir dirbti. Todėl šiandien tai jau vienas iš kelių produktų, kuris yra sukurtas Europoje ir pardavinėjamas visose oficialiose "Apple“ parduotuvėse. Be jų, taip pat turime dar apie 40 tarptautinių partnerių užsienio rinkose.“
Kuo daugiau idėjos autoriai bendravo su skirtingais žmonėmis, tuo daugiau kuriamasis sonaras tobulėjo ir plėtė savo galimybes. R.Sereika pasakoja, kad daug prie projekto prisidėjo susitikimai su profesionaliais ir mėgėjais žvejais, dalyvavimas diskusijose, parodose bei dešimtys tūkstančių vartotojų laiškų. Atsižvelgus į visus pastebėjimus ir komentarus, naujasis lietuviškas sonaras buvo sukurtas kiek įmanoma tobuliau ir autoriai atskleidžia, kad būtent vartotojai pridėjo dar per 20 naujų funkcijų, kurias prietaisas palaiko, nors pirminiame variante tai nebuvo numatyta.
Išradimus kuria nuolat
Tuo metu Kauno Technologijų universitete (KTU) nuolat vyksta inovacijų kūrimas ir čia dirbantys specialistai yra užpatentavę ne vieną dešimtį naujų projektų, kurie ne tik tapo realybe, bet ir prisidėjo prie naujų idėjų bei galimybių atvėrimo pasauliui. Vienas garsiausių projektų - vienintelis pasaulyje neinvazinis galvospūdžio matuoklis, kuriuo susidomėjo net pati NASA.
"Šiandien mes daug dirbame, kad būtų galima pereiti iš mokslinių tyrimų į komercinę rinką, kai pradedama serijinė prietaisų gamyba ne tik ES, bet ir kitose šalyse. Kaune esančioje įmonėje jau daugiau kaip 20 metų serijiniu būdu gaminami mano kurti produktai, kurie siunčiami į užsienio šalis. Jie taip pat nuolat tobulinami siekiant pereiti nuo mokslo iki konkurencingų produktų pasaulinei rinkai.
Kalbant apie galvospūdžio matuoklį, tai jau daug kartų eitas kelias, tačiau jis išsiskiria tuo, kad šis produktas yra medicininis. Tai labai sudėtinga sritis, reikalaujanti nepaprastai rimtų klinikinių tyrimų prieš bandant pateikti produktą rinkoje. Tokius tyrimus privalėjome daugiau kaip 100 pacientų atlikti JAV, Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, o daugiausiai pačioje Lietuvoje. Visa tai leido pasiekti turimą rezultatą“, - teigia KTU elektros ir elektronikos fakulteto Telematikos mokslo centro vadovas Arminas Ragauskas.
Jis atskleidžia, kad pagrindinis jų kuriamų produktų kriterijus - sukurti radikalias inovacijas, atveriant naujas nišas ir išsprendžiant svarbias žmonijai problemas. A.Ragauskas primena, kad galvospūdžio matuoklis - vienas iš tokių. "Galvospūdis yra tokios pačios svarbos rodiklis organizme kaip ir kraujospūdis. Galvospūdis yra antra fizinė glaukomos, kai akies obuolio viduje spaudimas kyla, akies nervas degraduoja, priežastis. Glaukoma sergančių pacientų galvospūdis yra per mažas ir nuo to akyje sutrinka kraujotaka. Po šio žingsnio mes kasdien gauname kvietimų į oftalmologų konferencijas ir diskusijas, kad papasakotume, kaip mes galime padėti šiandienos akių specialistų darbe. Šis mūsų darbas yra susijęs ir su problema, iškylančia kosmonautams. 35 procentai astronautų apaks nepasiekę net pusės kelionės į kitą planetą, nes dėl mikrogravitacijos šiai daliai astronautų tinsta smegenys ir galų gale dingsta regėjimas. Kad šį sindromą pažintume, reikia žemėje ir kosmose neinvazyviai stebėti galvospūdį“, - paaiškina A.Ragauskas.
Pasak jo, jau dabar NASA vykdo šiuos eksperimentus ant Žemės, tačiau didelė tikimybė, kad kitąmet tie eksperimentai galės būti vykdomi jau nuskridus į tarptautinę stotį.“
Pasiseka tik dešimtadaliui
Jau antrą patobulintą savo produkto variantą rugsėjo viduryje pristatė ir "Rubbee“ autoriai. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulinėje erdvėje garsiai nuskambėjęs produktas, paprastą dviratį paverčiantis elektroniniu, buvo taip pat sukurtas iniciatyvių lietuvių.
"Antroji "Rubbee“ versija pasižymi tobulesne elektronika, patogesnis prietaiso montavimas prie dviračio, lengvesnis prietaiso svoris bei ilgesnis nuvažiavimo atstumas. Užsakymų gauname kasdien, todėl džiaugiamės ir laikome projektą sėkmingu. Stebėdami tarptautinį susidomėjimą ketiname plėsti gamybą ir ieškoti dar naujesnių idėjų“, - pasakoja vienas iš "Rubbee“ kūrėjų Laurynas Jokužis ir sako negalintis naujų kuriamų idėjų atskleisti viešai.
Jis neslepia, kad daugiau kaip 1000 JAV dolerių kainuojantis produktas itin populiarus tarptautinėje rinkoje, bet lietuvio kišenei sunkiai įkandamas.
Nors lietuvių protas ir darbštumas ypač konkurencingi technologijų rinkoje, L.Jokužio teigimu, pradedant kurti ką nors inovatyvaus, tenka susidurti su nemažai sunkumų, o kartais pripažinti parlaimėjimą: "Vos vienas iš 10 inovatyvių projektų pavyksta ir būna pripažinti. Tam, kad pasisektų, pirmiausia reikia viską pabaigti iki galo, turėti profesionalių inžinierių, daug kantrybės ir pinigų. Deja, daugiausiai aplinkinių, išgirdusių apie inovatyvias idėjas, jas tuojau pat nurašo. Bet aš manau, kad tai tie žmonės, kuriems daug kas gyvenime nepatinka. Jei projektas pasiseka, nereikia nė galvoti apie užsienį, nes tai ne tik pripažinimas ir sėkmė, bet ir atlyginimas gerokai didesnis nei Anglijos fabrike.“
Žvilgsnis į ateitį
Sėkmingai veikiančiu projektu jau gali didžiuotis ir įmonė "nSoFT“, neseniai Lietuvos verslui įdiegusi pirmąsias inovatyvias sistemas pagal žmonių biometrinius duomenis. "Šiandien žmonių atpažinimą pagal pirštų atspaudus jau realiai taiko Vilniaus Ozo prekybos centre esantis sporto klubas. Čia klientai jau identifikuojami pagal piršto atspaudą visiškai sėkmingai. Taip sporto klubui reikia kelis kartus mažiau personalo, nes viską atlieka sistema, o lankytojai išlošia taupydami laiką, kurį sugaištų stovėdami eilėje“, - pasakoja vienas iš projekto autorių Lukas Radvilavičius.
Jis atskleidžia, kad šiuo metu bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto tyrėjais tobulinamas kitas su biometriniais duomenimis susijęs produktas - einančio žmogaus identifikavimas pagal rainelę. Nors šiuo metu tokie projektai gali pasirodyti kaip fantastikos filmo ištrauka, keletas Olandijos bei Amerikos kompanijų ne pirmus metus taiko keleivių atpažinimą pagal rainelės skenavimą.
"Šiandien verslui vis dar negalime parodyti didelio šio projekto atsiperkamumo. Tai labai sudėtingas ir patogus projektas, tačiau kol kas jo sudedamosios dalys vis dar brangios. Stebime, kad viskas pinga, o verslo poreikiai didėja, tad tikimės netolimoje ateityje jau sugebėti pasiūlyti verslui geriau už mažiau. Manome, kad tai perspektyvus netrukus į rinką žengsiantis produktas“, - pasakoja L.Radvilavičius.
Tai tik keli projektai ir produktai, kuriais lietuviai galėtų didžiuotis. Visai neseniai lietuvių kompanija pristatė elektroninę nosį, skirtą vištienos, žuvies ir mėsos šviežumui nustatyti. Projektas tuojau pat buvo pastebėtas, ir šiandien "Peres“ vardu pavadintą prietaisą galima įsigyti pasauliniuose tinkluose.
Kad išradėjais gali būti ne tik vyrai, tenka įsitikinti ir susipažinus su dar vienu lietuvės, buvusios Vilniaus Dailės akademijos studentės atradimu - pieštukiniu šviestuvu "Light stick“. Šis modernus atradimas ne tik atrodo stilingai, bet ir užima mažai vietos bei skleidžia gana daug šviesos.
Jonas Grigas, Fizinių mokslų habilituotas daktaras:
- Pastarosiomis dienomis viso pasaulio akys krypsta į Nobelio premijų sezoną. Lietuvių išradimai jau stebina ir tarptautines rinkas. Kada lietuviui bus įteikta Nobelio premija?
- Lietuviui būtų sunku gauti Nobelio premiją, nes mokslinių tyrimų sąlygos, kurios reikalingos norint išugdyti Nobelio premijos laureatą, Lietuvoje yra labai menkos. Nobelio premija neatsiranda šiaip sau, ji neduodama vien už idėją - reikia padaryti ką nors praktiškai labai svarbaus ir gilaus visam pasauliui. O tokiems giliems atradimams reikia didelių investicijų, gerų laboratorijų, ir nors kalbame, kad Lietuvoje veikia modernios technologijos, tobulėti dar tikrai yra kur.
Nežinau, kas trukdo išauginti Lietuvoje Nobelio premijos laureatą literatams ar kitiems humanitarinių sričių specialistams, kuriems nereikia sudėtingų laboratorijų, o tik gilaus proto. Galbūt terpė Nobelio premijos laureatui Lietuvoje sunkiai pasiekiama.
- Tačiau esame konkurencingi tarptautiniu lygiu?
- Visiškai pritariu tokiam teiginiui. Lietuvių moksliniai darbai, straipsniai vis dažniau matomi geriausiuose pasaulio moksliniuose žurnaluose. Lietuvos mokslininkai kasmet skelbia šimtus mokslinių straipsnių labiausiai cituojamuose pasaulio moksliniuose žurnaluose ir darbų leidiniuose. Taip mūsų mokslininkai tampa vertinami, skaitomi, juos kažkas cituoja, remiasi jų padarytais atradimais ar tyrimais. Tokiuose leidiniuose mokslininkai atsiduria tik tuo atveju, jei jie ištiria, atranda, nustato kažką naujo ir dar jokioje kitoje šalyje nežinomo.
Be to, nuolat kuriami nauji projektai kartu su užsienio mokslininkais, mūsų mokslininkų monografijas noriai leidžia užsienio valstybės. Visa tai reiškia, kad mūsų mokslininkai tikrai pripažinti ir konkurencingi pasaulinėje mokslų rinkoje.
- Visgi retas Lietuvos gyventojas žino apie tautiečių pasiekimus.
- Čia yra didžiausia bėda, kad mūsų visuomenė labai menkai žino ir domisi šia sritimi, todėl nėra pagrindo, į kurį galėtų atsiremti mūsų mokslininkai. "Tyrėjų naktis“ ir panašūs renginiai yra sveikintinas žingsnis norint mokslui priartėti prie visuomenės. Tai labai svarbi sąsaja. Visuomenė neturi būti tokia abejinga mokslo žinioms, išradimams ir inovacijoms. Kitaip visuomenė ir nesužinos, ar laboratorijose mokslininkai jau artėja prie Nobelio premijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą