Dvi susiliejusios baltosios nykštukės prisikėlė naujam gyvenimui.
Hubble kosminiu teleskopu padarytuas Sirius A ir Sirius B nuotraukos. Baltoj nykštukė Sirius B matoma kaip blyškus taškelis žemiau kairėje daug ryškesnės Sirius A žvaigždės.
Bonos universiteto ir RMA mokslininkai už 10 000 šviesmečų nuo Žemės esančiame dujų debesuje aptiko itin neįprastą ir retą žvaigždę. Žvaigždė, pavadinta J005311, iš savo kosminio kapo pakilo, kai Kasiopėjos žvaigždyne susidūrė dvi mirusios žvaigždės. Straipsnyje, gegužės 21 dieną publikuotame Nature, atskleidžiama šios egzotiškos žvaigždės zombės prigimtis ir neįprastos jos savybės. Keistąjį objektą komanda aptiko, naudodama NASA orbitinio Wide-field Infrared Survey Explorer (WISE) kosminio teleskopo duomenis ir vėliau jį stebėjo antžeminiu Rusijos Specialiosios astrofizikos observatorijos teleskopu.
Baltoji nykštukė, dar vadinama degeneracine nykštuke yra žvaigždės branduolio liekana, kurios didžiąją dalį sudaro degeneravusi materija. Baltoji nykštukė yra itin tanki: jos masė prilygsta Saulės masei, o tūris – Žemei.
Išnaudojusios visą kurą, nedidelės žvaigždės savo gyvenimo ciklą baigia, virsdamos „baltosiomis nykštukėmis“ – mažomis, tankiomis, negyvomis žvaigždėmis. Dažniausiai su baltosiomis nykštukėmis jokių didesnių pokyčių ir nebevyksta – jos tiesiog pamažu vėsta, tačiau per Visatos amžių dar spėjo atvėsti tik iki kelių tūkstančių kelvinų. Tačiau Bonos universiteto mokslininkai ištyrė keistosios žvaigždės spinduliavimą ir išvydo, kad joje nėra vandenilio nei helio, kurio baltosiose nykštukėse paprastai būna.
Infraraudonasis J005311 ūkas: WISE 22 mikronų infraraudonieji skirtingo intensyvumo atvaizdai (skydeliai a ir b) palyginami su optiniu IPHAS H alpha atvaizdu, kuriame ūko nesimato (skydelis c).
Neįprastas J005311 signalas tyrėjams sukėlė įtarimą, kad jie aptiko dviejų baltųjų nykštukių, sukusių viena apie kitą milijardus metų, kosminio susliejimo rezultatą.
„Toks įvykis yra itin retas,“ pranešime spaudai aiškina tyrimo bendraautorius Gotz Gräfener. „Paukščių Take tikriausiai nėra nė pustuzinio tokių objektų, ir mes vieną iš jų atradome.“
Paprastai baltųjų nykštukių susidūrimai baigiasi galingais sprogimais – supernovomis. Bet J005311 nesprogo, o atgijo ir ėmė degti iš naujo. Tik dabar naudoja ne vandenilį ir helį, o sunkesnius cheminius elementus.
Saulės vėjo greitis siekia nuo 400 km/s Saulės pusiaujo regione iki 750 km/s Saulės ašigaliuose
Nauja žvaigždė šviečia maždaug 40 000 kartų ryškiau už Saulę, jos stiprus magnetinis laukas, o kuriamas žvaigždės vėjas „pučia“ 16 000 kilometrų per sekundę greičiu, kai tuo tarpu netgi masyvių ir aktyvių žvaigždžių šis rodiklis būna apie 2000 km/s. Be to, ši žvaigždė neįtikėtinai karšta ~200 000 kelvinų.
Kokia naujosios žvaigždės laukia lemtis? Savaime suprantama, mirtis. Šis išskirtinis įvykis tik atidėjo žūtį keliais tūkstantmečiais. Antrasis jos gyvenimas, kaip ir pirmasis, baigsis, kai išseks visas kuras. Tada ji susitrauks į mažą žvaigždę ir sprogs.
TECHNOLOGIJOS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą