Jeigu esate psichologiškai, dvasiškai brandus žmogus, jūs neįsimylėsite vaiko. Brandus žmogus pakankamai vientisas, kad galėtų būti vienas. Kai brandus žmogus atiduoda savo meilę - jis tiesiog duoda, jis jaučia dėkingumą už tai, kad jūs ją priėmėte, ne atvirkščiai. Jis nesitiki, kad jūs jausitės dėkingi, jam nereikia jūsų dėkingumo. Jis dėkoja jums, kad priėmėte jo meilę.
Kai du subrendę žmonės myli vienas kitą, vyksta vienas didžiausių gyvenimo paradoksų, vienas gražiausių reiškinių: jie kartu, bet tuo pat metu be galo vieniši. Jie taip labai kartu, kad beveik yra vienis, tačiau jų vienybė negriauna individualybės - iš tiesų ji ją padidina, jie tampa individualesni.
Du subrendę žmonės meilėje padeda vienas kitam tapti laisvesniems. Nėra jokios politikos, jokios diplomatijos, jokių bandymų pajungti kitą savo valiai. Kaip jūs galite pavergti žmogui žmogų, kurį mylite? Tik pagalvokite - pajungimas savo valiai yra neapykantos, pykčio, priešiškumo rūšies. Kaip net mintis gali ateiti į galvą mylimąjį versti paklusti?
Jų individualumai nesusimaišo - jie sustiprėja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą