Kalbos dar labiau užvirė, kai buvo sukurtas filmas „2012“, kuriame pilna potvynių, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų. Tačiau šiais metais tokių ir netrūko. Ką tik visą rytinę Amerikos pakrantę nusiaubė uraganas „Sendi“, praėjusią savaitę Kinijoje dėl taifūno evakuoti 150 tūkstančių žmonių, net Lietuvos ramybėje visą vasarą nepaliko neregėto dažnumo škvalai ir audros. Praėjusį penktadienį specialistai rinkosi į Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusiją, kurioje ir kalbėjo apie „Artėjančios pasaulio pabaigos“ įtaką Lietuvai.
Artėjančia „pasaulio pabaiga“ įtikėjusius ir į kalendorių nuolat žvilgčiojančius piliečius etnologai ir astronomai ramina: pasaulio pabaigos nebus nei šių metų gruodžio 21-ąją, nei artimiausiu metu, o mūsų Žemės planeta gali natūraliai užgesti po kokių puspenkto milijardo metų.
Diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto observatorijos mokslininkas, docentas Jokūbas Sūdžius, etnologas Libertas Klimka, verslininkas Ignas Staškevičius, Merkinės piramidės įkūrėjas Povilas Žėkas bei psichologė Mirolanda Trakumaitė.
Pasak diskusiją vedusio žalgiriečio Gedimino Jakavonio, diskusija susilaukė labai didelio ne tik žiniasklaidos, bet ir mokslininkų susidomėjimo.
„Žmonės net neturėjo kur atsisėsti, visiems buvo labai įdomu, kaip su ta pasaulio pabaiga viskas klostosi ir kaip tai veikia Lietuvą“, - teigė G.Jakavonis.
Surengtos spaudos konferencijos „Artėjanti pasaulio pabaiga ir Lietuva“ dalyviai patarė kaupti maisto atsargas nebent žiemos laikotarpiui.
Konferencijoje buvo kalbėta įvairiomis linkmėmis, taip pat - kaip kalbos apie pasaulio pabaigą veikia žmones.
G.Jakavonio teigimu, dvasininkai kalbėjo apie dvasinę krizę ir vertybių žlugimą, kai kurie bandė prigretinti stichines nelaimes prie artėjančios pabaigos, mokslininkai jokių žemės pabaigos apraiškų neįžvelgė, pasak jų, pagrindo abejonėms neturėtų turėti nė vienas žmogus. Psichologai savo ruožtu pastebi, kad tokiomis pranašystėmis tikintys žmonės vengia patys kontroliuoti ir atsakyti už savo gyvenimą, dėl visko kaltina likimą ar laukiamas tariamas katastrofas.
Pasak etnologo, prof. Liberto Klimkos, viešojoje erdvėje eskaluojama data - gruodžio 21-oji - yra kasmet pasikartojanti žiemos saulėgrįža.
Kalendorinės datos yra absoliučiai sutartinis dalykas, ir jos niekaip negali būti siejamos su kokiais nors didesniais tautos arba viso Žemės rutulio gyvenimo įvykiais. Kad viskas sunyktų ir labai greitai, po mėnesio, tai aš pasiryžęs su visais eiti lažybų, kad puikiausiai gyvensime ir saulei prašokus trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties tašką“, - kalbėjo prof. L.Klimka.
Astronomai antrina etnologams ir sako, kad planetų išsirikiavimas šių metų pabaigoje neturės didelės įtakos Žemei, nes tų planetų masė, lyginant su Saulės, kurios sistemos dalis yra ir mūsų planeta, mase, yra nežymi. Atkreipdami dėmesį, kad ateinančiais metais prie Žemės priartėsianti kometa gali kelti tariamą grėsmę, mokslininkai sako, kad susidūrimai tiek su kometa, tiek su asteroidu iš principo yra galimi, tačiau astronomai tokiu atveju iš anksto perspėja apie artėjantį meteoritą.
Vilniaus universiteto observatorijos mokslininkas doc. Jokūbas Sūdžius primena, kad gyvename Žemės planetoje, kuri yra viena iš Saulės sistemos planetų, ir čia viskas vyksta labai reguliariai. „Planetos skrieja savo orbitomis, kurios pastovios jau milijardus metų, antraip mūsų čia nebūtų, taigi taip bus ir toliau. Lygiai taip pat ir didžiosios planetos, kurios skrenda arčiau Žemės - Venera, Merkurijus, ar toliau - Marsas, Jupiteris. Didžiausios įtakos mes galime tikėtis iš Jupiterio, kuris yra didžiausias Saulės sistemoje, bet mes pro jį praskriejame vidutiniškai kasmet ir nieko neįvyksta. Didžiausios įtakos mums turi Saulė - šviesos ir energijos šaltinis, be jos ir mūsų nebūtų. Taip pat mus veikia ir Mėnulis, artimiausias mūsų kaimynas, kuris sukelia potvynius ir atoslūgius“, - kalbėjo J.Sūdžius.
Mokslininkų skaičiavimu, Žemės planeta natūraliai praras energiją ir užges daugmaž po 4,5 milijardo metų, kai išseks mūsų žvaigždės energija ir gyvybė čia nebegalės egzistuoti.
Mokslininkas Jonas Grigas:
Nėra jokio pagrindo manyti, jog artėja pasaulio pabaiga. Visi šie datų susiejimai su pirmykštėmis civilizacijomis tėra išsigalvojimai.
Visų pirma, noriu pabrėžti istorinį neatitikmenį, kai visi galvoja, kad būtent majų kalendoriumi besiremdami išskaičiavome Žemės galą. Tikrai ne. Majų civilizacija apskritai nebuvo linkusi į kataklizminius kalendorinius metus. Nežinau, kodėl susidarė tokia tendencija taip manyti.
Būtent actekų kalendorius neva šiais metais baigiasi. Tačiau klaidinga jį sieti su pasaulio pabaiga, nes actekai tiesiog nenumanė, kad pasaulio gyvavimas gali tiek ilgai tęstis.
Tiek actekų, tiek kitų tautų ar genčių kalendorius tėra sutartinis dalykas laikui ir istoriniams įvykiams skaičiuoti, kurio negalima sieti su kokiais nors Žemės rutulio įvykiais.
Susirūpinti žmonėms vertėtų ekonomika, socialiniu gyvenimu, o ne remtis prielaidomis ir išsigalvojimais, ir tikėti kažkieno paskleistomis paskalomis.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą