Vilkai užsukdavo į sodybą
Biržų miškų urėdijos Būginių girininkijos eigulys Saulius Variakojis pasakojo, kad į jo sodybą Virškupėnuose vilkai buvo atėję keletą kartų. Jie lyg norėjo paneigti gandus, kad vilkai bijo žmogaus kvapo ir vengia sodybų, o šunis ar naminius gyvulius rudenį pjauna sulaukėję šunys.
S. Variakojis pasakojo, kad vilkų gaujos pėdsakų ant sniego apie sodybą ir netgi jos kieme pastebėjo kelis kartus.
Medžiotojas suskaičiavo keturių vilkų pėdas. O šeštadienį sodybos kieme pirmasis vilką pamatė eigulio sūnus Nerijus.
Vilkas buvo užšokęs ant sodybos kieme esančio šiltnamio. Užlipęs ant virš žemės iškilusio aukščiausio taško dairėsi po teritoriją. Sodybą saugantys šunys, pamatę vilką, sulindo į būdas. Medžiokliniai šunys–jagdterjeras, foksterjeras ir keli aviganiai — taip pat išsigando plėšrūno.
S. Variakojis nuėjo pažiūrėti ir pagal pėdsakus nustatė, kad ant šiltnamio stogo dairėsi stambiausias vilkų gaujos narys — jos vadas. Tąkart medžiotojui vilko neteko pamatyti.
Vilkas vaikštinėjo po kiemą
Vasario 15–ąją S. Variakojis apie pusę devintos vakaro išgirdo po sodybą kažką vaikštant. Pažiūrėjo per langą — kieme stovėjo galingas vilkas. Tai buvo Variakojų sodyboje ir anksčiau apsilankiusios vilkų gaujos vadas, stambus patinas. Vėliau paaiškėjo iš pėdsakų sniege, kad į kiemą užėjo tik gaujos vadas, o kiti vilkai trynėsi netoli tvarto.
Medžiotojas paėmė šautuvą ir atsidarė langą. Plastikiniai langai atsidarė tylia. Vilkas neišsigando, kai S. Variakojis pašvietė medžiokliniu prožektoriumi. Žvėris atsisuko pažiūrėti, kas šviečia.
S. Variakojis prisitaikė į vos už 35 metrų nuo namų stovintį vilką ir patiesė jį vienu šūviu į pilvą. Į galvą nesitaikė, nes nenorėjo sugadinti trofėjaus — kaukolės su puikiomis iltimis.
Vilkas be uodegos siekė 1,10 metro, o su uodega–ir daugiau kaip dviejų metrų dydžio. Didžiulės žvėries letenos–suaugusio vyro plaštakos dydžio. Jis svėrė 48 kilogramus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą