Kaip praneša „The New York Times“, šis atradimas praplės žmonijos žinias apie tai, kokiomis sąlygomis gali išgyventi gyvybė. Priduriama, kad tai padės geriau suvokti, kaip gyvybė gali išgyventi kitose planetose ar mėnuliuose. Taip pat tai pirmasis atradimas leidžiantis pažvelgti į iki šiol netyrinėtas milžiniškas ekosistemas, egzistuojančias giliai po Antarktidos ledu.
Po Pietų poliarinio rato ledynais slypi šimtai tarpusavyje susijungusių ežerų – iki šiol tik spėta, kad čia slypi gyvybė. Šis atradimas patvirtina mokslininkų hipotezes, praneša Niujorko dienraštis.
„Atradimas keičia mūsų požiūrį į Antarktidos kontinentą“, – cituojamas Johnas C. Priscu, Montanos valstijos universiteto mokslininkas, vadovavęs atradimą padariusiai ekspedicijai.
Ekspedicijos metu mokslininkai išgręžė 0,8 km gylio gręžinį, kuriuo pasiekė maždaug 150 cm gylio ir beveik 60 kv. kilometrų pločio Whillanso ežerą. Iš čia paimtuose vandens ir nuosėdų mėginiuose akivaizdžiai matyti gyvybė: ląstelės matosi pro mikroskopą, cheminiai testai rodo, jog šios ląstelės yra gyvos ir asimiliuoją energiją.
Dr. J. C. Priscu teigė, kad imtasi visų atsargumo priemonių, kad ežeras nebūtų užterštas išorės bakterijomis. Jis pridūrė, kad ežere gyvybės koncentracija yra didesnė nei pačiame gręžinyje, kurį mokslininkai hermetiškai užsandarino.
Mokslininkai priduria, kad dabar bus atliekami DNR testai, kurie atskleis, kokiai rūšiai priklauso atrastos bakterijos ir kaip jos gyvena. Kadangi polediniame ežere yra absoliučiai tamsu, bakterijos savo egzistavimą privalo užtikrinti kitais būdais. Spėjama, kad jos išgyveno vartodamos yrančius mikrobus, kurie į ežerą galėjo patekti iš tirpstančių ledkalnių. Kitos teorijos šalininkai teigia, kad atrasti mikrobai mito Antarktidos uolų mineralais.
Prieš metus Rusijos mokslininkai išgręžė 3,2 km gręžiniu pasiekė poledinį Vostoko ežerą. Šios ekspedicijos tyrėjai taip pat patiko gyvybės apraiškų, tačiau, gali būti, kad tai žibalo, naudoto gręžimui, likučiai. Nuodugnesni šios gręžinio ir pasiekto ežero vandens tyrimai vis dar vykdomi.
Vyriausiasis NASA mokslininkas Chris McKay`us „The New York Times“ teigė, kad šie atradimai būtų labai įdomus, jei paaiškėtų, kad poledinės bakterijos naudojo „vietinį energijos šaltinį“. Pasak jo, jei paaiškėtų, kad bakterijos gyveno vartodamos kitus organizmus – „būtų daug mažiau įdomu“. Jis priduria, kad didelė tikimybė, kad Saulės sistemoje egzistuoja vanduo gyliai po ledu, tačiau kitose planetose gyvybė priklausytų absoliučiai nuo mineralų, o ne nuo deguonies, „kuriuo kituose pasauliuose nėra“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą