Kad ir kaip traktuosi pranašingus sapnus - kaip teisingus ar melagingus, prieštaringus ar perdėm aiškius, istoriniai pavyzdžiai rodo, jog jie, be abejo, darė įtaką ir pavienių žmonių, ir tautų likimams.
Genialus aviacijos konstruktorius Igoris Sikorskis taip pat rimtai manė, kad vienas jo sapnų nulėmė visą tolesnį gyvenimą. Šį sapną jis išvydo būdamas vienuolikos 1900-aisiais. Bet įsiminė jį visam gyvenimui.
Neregėtas skraidantis aparatas
Sapne jis išvydo save einantį siauru koridoriumi. Pasieny iš kairės ir dešinės - vienodos durys kaip laive. Ant grindų - puošnus kilimas. Viskas švyti švelnia melsva spalva. Grindys šiek tiek trūkčioja. Keista, bet jis jautė ir suprato, kad tai ne traukinys ir ne laivas, ir ne kokia nors kita tuomet pažįstama transporto priemonė. Ne, tai buvo iki šiol neregėtas orlaivis.
Stulbina tai, kad berniukas visa tai išvydo tais metais, kai dar niekam nebuvo pavykę sukurti skraidančios mašinos.
Bėgo metai. I.Sikorskis užaugo, baigė mokslus, sukonstravo daugiamotorį lėktuvą „Ilja Muromec“ - amerikietiško „Boeing“, rusiško Tu ir II prototipą. Jis išvažiavo iš Rusijos ir 1919 metais atsidūrė JAV, ten sukūrė seriją puikių lėktuvų, sraigtasparnių ir išgarsėjo visame pasaulyje.
Kartą sėdėdamas paprastame savo lėktuve jis stebėjo skrydžio eigą. Sutemo. Netikėtai plykstelėjo šviesa, ir jis nustėro. Viskas, ką matė aplink save, tiksliai atkartojo iš vaikystės sapno pažįstamą paveikslą: melsva šviesa, sklindanti iš palubės, siauras koridorius, kuriame daug riešutmedžio durų. Ir tas pats tolygus judėjimo pojūtis. Vaikiškas sapnas po daugelio metų neįtikimai tiksliai buvo atkurtas realiame gyvenime.
Imperatoriaus sapnų aiškintojas
Senovėje pranašingiems sapnams būdavo teikiama nepalyginti daugiau reikšmės nei dabar. Sapnai galėjo apsaugoti nuo nelaimės, nukreipti teisinga linkme. Imperatorius ir karalius supdavo žyniai ir sapnų aiškintojai. Padavimas byloja, kad imperatorius Augustas kartą susapnavo, jog į jo palapinę įsiveržė priešai ir sukapojo jį į gabalus. Jis iškart išėjo iš palapinės. Po kelių valandų priešai ją išties sukapojo į gabalus, bet nieko nepešė.
Paskutinis Midijos karalius susapnavo, kad iš jo dukters Mandanos įsčių išaugo milžiniškas medis, jo šešėlis užtemdė visą Aziją ir jį patį. Karaliui buvo išaiškinta, kad jo anūkas taps visos Azijos valdovu ir kels jam pačiam pavojų. Karalius įsakė nužudyti anūką šiam gimus, bet tarnas neįvykdė paliepimo. Užaugęs anūkas išties nuvertė senelį, įkūrė galingą persų imperiją ir užkariavo kone visą Aziją.
Aleksandras Makedonietis viename žygyje, kai apnuodyta strėle buvo sužeistas jo draugas Ptolemėjus, susapnavo drakoną, įsikandusį kažkokią žolę ir sakantį, kad šia žole galima išgydyti jo draugą. Kitą dieną Aleksandras tiksliai nupasakojo, kaip atrodo, kur auga toji žolė, ir pasiuntė karius jos ieškoti. Žolė buvo rasta. Netrukus pagijo ne tik Ptolemėjus, bet ir daug kitų apnuodytomis strėlėmis sužeistų karių.
Kronikos byloja, kad Julijaus Cezario žmonai lemtingojo Senato posėdžio išvakarėse prisisapnavo kruvinas vyras, o ji, prausdama sužeistąjį, jau žinojo, kad šis niekada nebeatmerks akių. Iš ryto ji karštai įtikinėjo Cezarį atidėti posėdį, tačiau patarėjai įtikino, kad Romos valdytojui nedera elgtis taip bailiai. Ir viskas įvyko taip, kaip buvo suplanavę sąmokslininkai.
Pažadino baisus sapnas
1822 metais žurnale „Rusijos archyvai“ buvo išspausdinta istorija apie įdomų rusų mokslininko Michailo Lomonosovo gyvenimo epizodą.
Plaukiant į Peterburgą jūra nutiko įvykis, kurio jis ilgai negalėjo pamiršti. Mokslininkas pabudo po baisaus sapno, kuriame labai aiškiai matė po laivo katastrofos Baltojoje jūroje į negyvenamos salos krantą išmestą negyvą savo tėvą.
Tik atvykęs į Peterburgą jis puolė klausinėti apie tėvą visų iš Archangelsko atplaukusių pirklių. Pagaliau vienas jų papasakojo, kad jo tėvas išplaukė žvejoti dar praėjusį rudenį ir iki šiol negrįžo.
M.Lomonosovą pritrenkė ši žinia, kaip ir anksčiau pranašingas sapnas. Jis davė sau žodį grįžti į gimtinę, surasti vargšo tėvo kūną ir palaidoti. Tačiau daugybė neatidėliotinų darbų sulaikė jį Peterburge, tad ėmė maldauti brolio, kad šis surastų ir palaidotų tėvą. M.Lomonosovas laiške tiksliai aprašė ir salą, ir tą vietą, kurioje turėtų gulėti tėvas. Dar tą vasarą būrys žvejų išsilaipino toje negyvenamoje saloje ir palaidojo velionį.
Mirties kaftanas
1795 metų lapkričio 5-osios naktį Rusijos caraitis Pavelas susapnavo, kad nežinoma jėga skraidina jį į dangų. Pabudęs jis papasakojo, ką sapnavęs žmonai, o ši pareiškė pati tai sapnavusi. Vakarop iš Sankt Peterburgo atskriejo žinia, kad netikėtai mirė imperatorienė Jekaterina ir jis užims sostą.
Likus dienai iki smurtinės mirties Pavelas sapnavo, neva jam jėga bando užtempti sunkų brokato kaftaną ir kad jam net norisi klykti iš skausmo.
Net garsusis psichiatras Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) bandė įminti sapnų paslaptį savo veikale „Sapnų aiškinimas“, išspausdintame 1900 metais. Tačiau jie ir šiandien, kad ir kiek dedama pastangų kilstelėti paslapties šydą, pateikia žmonėms mįslių - vieną už kitą sudėtingesnių.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą