R. Mikelkevičiūtė apie gimdymą karantino metu: taip buvo ir man, bet visai ne dėl COVID

R. Mikelkevičiūtė apie gimdymą karantino metu: taip buvo ir man, bet visai ne dėl COVID

Šiuo metu kyla diskusijų apie gimdymą karantino metu. Būsimos mamos piktinasi, kad prie jų gimdymo metu negalės būti vyras ar kitas artimas žmogus. Mintimis šia tema ir savo patirtimi socialiniame tinkle pasidalijo Rūta Mikelkevičiūtė. 

Žinoma moteris pasakojo, kad gimdymo metu šalia nebuvo jos vyro. R. Mikelkevičiūtė teigia, kad tokiu metu svarbiausia yra saugumas.

„Dėl kilusios isterijos, kur, kaip ir su kuo gimdyti, galvojau patylėti, bet kai kurie vieši laiškai mane net įžeidė, nors apie mane ten nebuvo nė vieno žodžio. Net nežinau, kodėl? Bet visi mes turime savo asmeninę patirtį, todėl gal manoji nuramins? Taigi, būsimoms mamoms ir tėvams, kurie laukia netrukus įvyksiančio svarbiausio susitikimo... 

Mano sūnus gimė valstybiniuose Vilniaus gimdymo namuose. Nebuvo net mažiausios minties važiuoti į prabangią privačią kliniką.

Kodėl? Ogi dėl saugumo! Medikas, profesionalas ir turima medicininė technika, ne lova ir ne stalas, ne tapetai, ne sumokėta suma tuomet, damos, man buvo svarbu! Taip, palatos nebuvo it 5 žvaigždučių viešbutyje, lova buvo kieta, patalynė ne pirmos jaunystės ir ta vieniša kriauklė kampe...

Na, tikrai ne „Villeroy and boch“. Balti mini marškinėliai, kuriais pasipuošusi keliavau pasitikti savo berniuko, priminė tarybinius laikus, o ir kavos niekas nenešiojo. Bet čia aš jaučiausi saugi. Ir tai mums buvo svarbiausia. Ar aš turėjau kokių nors norų? Ne. Vienintelis – saugumas. Bet tai, žinoma, nėra rodiklis. Turėti norų nėra nusikaltimas. 

„Kokia šiandien diena?“ – ramiai manęs paklausė budinčioji gimdymo namuose. Spėkite, ar sugebėjau pasakyti? Ne! „Kiek valandų gal žinote?“ Ne. „Kiek sveriate?“ – jau juokdamasi klausinėjo ji manęs toliau. Jėtusmaryte, ne, nežinau!

Bet viską aš žinojau! Tiesiog artėjantis mudviejų susitikimas su sūnumi mane jau buvo išmušęs iš savų klumpių. Kilstelėjęs spaudimas iki 160 nebuvo net juntamas, o iš tiesų...

Net dabar rašydama tas kelias eilutes nejučia imu ašaroti. Kas mane labiausiai gąsdino? Tikrai ne tai, kad šalia nebus vyro, mamos, dukters...

Aš žinojau, kad viskas bus gerai – bijojau pirmos akistatos, žvilgsnio, susitikimo su juo, mūsų Jonu. O jis buvo toks, kad iki šiol jaučiuosi it kas šampaną lašintų tiesiai man į veną. 

Moterys, nieko nenutiks, kad šalia jūsų šį kartą nebus jūsų vyro ar kito artimo žmogaus. Taip jau šį kartą yra. Taip buvo ir man, bet visai ne dėl COVID. Taip, aš planavau kitaip, bet nutiko taip, kaip nutiko – tai buvo mano, mūsų vaiko ir medikų laikas. Ar reikėjo vyro?

Gal, nežinau, maniškis laukė už durų. Ir dukra atvažiavo jau po. Nieko blogo tikrai nenutiko per tą laiką. Jei būtų šalia – būtų buvę puiku, bet nebuvo. Užtai mudu dabar galime prisiminti skirtingas patirtis.

Damos, džiaugiuosi kartu su jumis jau dabar ir linkiu išsaugoti tą svaigulį, kokį patirsite pirmą sekundę, pamačiusios ir išgirdusios savo vaiką, kuo ilgiau. Visa kita yra nulis, patikėkite. Įspūdingos kelionės, jums. Sėkminga ji tikrai bus!“ – feisbuke dalijosi mintimis R. Mikelkevičiūtė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder