Pirmasis Saulės žybsnis prasidėjo balandžio 25 d., 4.30 val. Lietuvos laiku. Antrąsyk vainikinės masės išsiveržimas įvyko taip pat balandžio 25 d., 12.24 val. Lietuvos laiku. Per abu išsiveržimus išspjautos dalelės kosmosu skrieja 800 km/s greičiu.
Nors žybsniai įvyko ne Žemės kryptimi, jie kaip reikiant nutvilkys Merkurijų ir aplink šią planetą skriejantį zondą „Messenger“. Lygiai tokia pat grėsmė iškilusi ir Saulę stebintiems zondams „STEREO-A“. Vieno iš šių žybsnių dalelės keliauja Marso link ir gali paveikti Raudonąją planetą tyrinėjančius zondus, informuoja NASA.
Abiejų Saulės žybsnių metu išspinduliuota energija gali pakenkti elektroninėms zondų sistemoms, tad daugelyje tokių misijų paskelbtas pavojus. Tiesa, NASA operatoriai iškilus būtinybei gali perjungti zondus į vadinamąjį „saugų režimą“, kad būtų apsaugota zondų technika.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą