Senovės žmonės stebino savo išradimais

Protezai

Galūnių protezavimas - viltis daugybei žmonių visame pasaulyje. Protezai vėl suteikia galimybę vaikščioti ir net bėgioti. Protezai atrodo sudėtingi įtaisai, kurie galėjo atsirasti tik XX amžiuje, tačiau tegu šiuolaikiniai sudėtingi mechanizmai ir medžiagos jūsų neapgauna: protezai buvo naudojami dar prieš Kristaus gimimą. Archeologai rado tvirtą įtaisą, datuojamą penktosios Egipto dinastijos laikais (2750-2625 m. pr.m.e.), kuris galėjo būti naudojamas sulaužytiems kaulams prilaikyti. Be to, 1858 m. mokslininkai Kapryje (Italija) aptiko protezą iš medžio ir vario, pagamintą maždaug 300-aisiais metais pr.m.e. Žinoma, tie primityvūs kojų protezai nebuvo tokie patogūs ir efektyvūs kaip šiuolaikiniai, bet tais laikais ir tokie buvo didelis laimėjimas. Tikrieji protezai buvo pradėti kurti tuomet, kai prancūzas chirurgas Ambruazas Parė (Ambroise Pare) pradėjo praktikuoti amputaciją, o netrukus tai pradėta daryti visur.

Prezervatyvai

Prezervatyvai padeda išvengti nepageidaujamo nėštumo ir išvaduoja nuo baimės užsikrėsti venerine liga. Kai praėjusio amžiaus 9-ą deš. visuomenė sužinojo apie AIDS, prezervatyvai labai išpopuliarėjo. Bet išrasti jie gerokai seniau - juos naudojo senovės civilizacijos gerokai prieš mūsų erą. Žinoma, tuomet jie buvo gaminami ne iš latekso ar poliuretano, o iš odos, aliejuje išmirkyto šilko popieriaus arba gyvūnų žarnų ir naudojami tol, kol suplyšdavo. Taip buvo iki XV a., kai italas gydytojas Gabrielis Falopijus (Gabriele Fallopio) pasiūlė apsaugai nuo sifilio naudoti vienkartinius prezervatyvus iš lininio audinio, sumirkyto vaistais.

Tualetai

Ar galite įsivaizduoti pasaulį be tualetų? Karų ir chaoso pasaulį, kuriame nėra net vietelės, kur būtų galima ramiai atsisėsti ir paskaityti mėgstamą knygą? Tualetai mūsų gyvenimą padarė patogų ir civilizuotą. Šiuolaikiniai tualetai visuomenei buvo pristatyti 1800 metais. Jų išradėjo šlovė priskiriama Tomasui Kreperiui (Tomas Krepper), bet iš tiesų pirmąjį klozetą su nuplaunamuoju vandeniu 1596 metais pasiūlė karalienės Elžbietos I krikštasūnis seras Džonas Haringtonas (John Harington). Vis dėlto jo išradimas buvo naudojamas tik karališkuose namuose, o T.Kreperio tualetas tapo prieinamas visiems, todėl jis ir yra laikomas jo išradėju. Tiesa, mokslininkai nustatė, kad kai kurios civilizacijos tualetais naudojosi jau 3000 m. pr.m.e.

Tualetinis popierius

Jei jau kalbame apie tualetus, negalima nepaminėti ir tualetinio popieriaus. Šis paprastas, bet nepaprastai reikalingas daiktas atsirado Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje XIX a. pradžioje, tačiau išpopuliarėjo tik po šimto metų, kai paplito tualeto kabinos. O kuo naudojosi mūsų protėviai iki to laiko, kai tualetinis popierius tapo visiems prieinamas? Ogi viskuo, kas pasitaikydavo po ranka! Drožlėmis, smėliu, lapais, dumbliais, samanomis, šienu, vilna... Bet viena civilizacija pasirodė protingesnė už visus: kinai ėmė naudoti tualetinį popierių jau VI a. Tiesa, jis buvo naudojamas daugiausia Kinijos imperatoriaus rūmuose ir kai kuriose turtingose Kinijos šeimose, bet netrukus tualetinis popierius Kinijoje tapo prieinamas ir vargšams.

Baterijos

Pirmosios šiuolaikinės baterijos išradėju laikomas Alesandras Volta (Alessandro Volta): 1800 m. jis iš vario ir cinko plokštelių sukonstravo pirmąjį „Voltos stulpą“. Dar prieš A.Voltą, XVIII a. pradžioje, mokslininkai eksperimentavo elektros energijos gamybos ir saugojimo srityje, bet sėkmė jų nelydėjo. O štai A.Voltai pavyko sukurti įrenginį, kuris elektrą gamino vykstant cheminėms reakcijoms. Bet dar iki A.Voltos ir jo pirmtakų baterijomis labai efektyviai naudojosi senovės žmonės. Pirmaisiais baterijų išradėjais yra laikomi Partų karalystės, klestėjusios apie 250 m. pr.m.e. dabartinio Irako teritorijoje, gyventojai. Skirtingai negu A.Volta, jie naudojo ne varį ir cinko plokštes: jie turėjo molinius ąsočius, pripiltus acto, viduje buvo geležinis virbas ir varinis cilindras. Aišku, tokia baterija buvo labai primityvi, bet tuo laiku ir tai buvo proveržis.

Burnos gaivikliai ir dantų pasta

Atrodo, kad burnos higiena - palyginti naujas reiškinys, seniau ji nieko nejaudino. Bet yra ne taip: senovės egiptiečiai valėsi dantis jau prieš tūkstančius metų. Daugelis jų sirgdavo burnos ertmės ligomis, todėl labai daug dėmesio skyrė burnos higienai. Norėdami užmaskuoti nemalonų kvapą, egiptiečiai pirmieji pagamino burnos gaiviklius iš miros, cinamono ir smilkalų. Šie aromatingi prieskoniai buvo virinami su medumi ir iš jų lipdomi maži rutuliukai. Be to, egiptiečiai pagamino ir pirmąją dantų pastą. Egiptietiškas pastos variantas: jaučio kanopos, pemza, pelenai ir sudegintas kiaušinio lukštas.

Plastinė chirurgija

Mūsų dienomis daugybė žmonių griebiasi plastinių operacijų, kad kuo ilgiau išliktų patrauklūs. Turint omeny, kokių šiuolaikinių technologijų reikia šiai sudėtingai medicininei procedūrai, logiška būtų manyti, kad plastinė chirurgija - palyginti nauja sritis. Bet ir tai nėra tiesa: per aštuonis amžius iki mūsų eros indų gydytojai atlikinėdavo ir nuolatos tobulino šias delikačias operacijas. Tiesa, jos buvo daromos vien praktiniais sumetimais, estetika čia neturėjo jokios reikšmės. Indų kultūroje nosis buvo laikoma išdidumo simboliu, o vykstant karams priešai dažnai kliudydavo šią jautrią kūno vietą. Be to, nusikaltėliai dažnai būdavo baudžiami sudarkant arba visai nukertant nosį. O chirurgai tas nosis rekonstruodavo. Taip pat jie operuodavo sužalotus ausų spenelius.

Prekybos automatai

Dabar prekybos automatuose galima nusipirkti visko. Bet jų negalima vadinti šiuolaikiškais. Iš tiesų jie gyvuoja jau tūkstančius metų, o pirmasis buvo išrastas šventintam vandeniui laikyti. Graikas profesorius ir išradėjas Heronas iš Aleksandrijos, gyvenęs I a., sukonstravo pirmąjį prekybos automatą šventintam vandeniui laikyti ir apsaugoti jį nuo vagių. Taip, žmonės vogdavo šventintą vandenį, nes jis buvo brangus, piligrimai už jį mokėdavo didelius pinigus. Jie ir vogdavo vandenį iš šventyklų. Heronas sukūrė mašiną, iš kurios buvo galima pasisemti tik tam tikrą šventinto vandens kiekį, už kurį piligrimas jau sumokėjo.