Šiąnakt eisim kupoliauti

"... ir dabar dar nadruviai, skalviai, kaip ir žemaičiai, teturį paprotį per Rasos šventę, kai būna užsėję laukus, aukštai ant ilgos karties pririšti kesulą visokiausių žolių, su linksmybėmis tą kartį iškelti ir pritvirtinti prie varčios stulpo, pro kur bus įvažiuojama su javais. Šitokią kartį jie vadina kaupole, ir ji stovi tol, kol pradedamas doroti javų derlius, tada jie tą žolių kesulą nuima nuo karties ir dalį tų žolių, iš kurių padarytas kesulas, deda po javais, manydami, jog tokios žolės, nuo saulės kaitros perdžiūvusios, padės nuo graužikų, žiurkių ir pelių, kad šios daržinėje neėstų grūdų. Dalį jie tausoja vaistams, manydami, kad šitokios žolės padeda nuo visų ligų." Matas Pretorijus

Kokias žoles rinkti?

Jonažoles, vingiorykštes, žemuogių žiedus, lapus ir uogas, mėlynių šakeles, liepžiedžius, bruknių, dilgėlių, šalpusnio lapus, akacijų, rugiagėlių, paprastosios kraujažolės žiedus bei žolę, gysločio, šeivamedžio, gervuogių, lazdyno lapus, trikertės žvaginės žolę, pelyno, didžiosios ugniažolės, trispalvės našlaitės, dirvinio asiūklio, plaukuotosios sukatžolės lapus...

JONAŽOLĖ vadinama vaistu nuo 100 ligų. Arbata tonizuoja, stiprina nervus, gerina medžiagų apykaitą, tinka gerti nuo kosulio, gastrito, viduriavimo, šlapimtakių uždegimo. Džiovintos jonažolės tinka mėsos patiekalams, žuvienei, trauktinėms gardinti. Jonažolių nuoviras stiprina plaukus, garų vonelės valo veido odą.

VINGIORYKŠTĖ - aspirino pakaitalas, mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant reumatu ar artritu, rekomenduojama vartoti skrandžio ir virškinamojo trakto sutrikimams, žarnyno opaligei gydyti. 6 ŠALPUSNIŲ arbata tinka nuo sauso kosulio.

ŠALPUSNIŲ ARBATA tinka nuo sauso kosulio.

ČIOBRELIAI. Rekomenduojama gerti arbatą nuo kosulio, pilvo pūtimo, galvos skausmo. Turi dezinfekuojamąjį ir raminamąjį poveikį. Džiovinta žolė tinka mėsos, žuvies patiekalams, marinatams gardinti. Nuoviras stiprina plaukus, naikina pleiskanas.

AR ŽINOTE, KAD...

"Aušros" muziejaus nuotr.

Indoeuropietiška šaknis KUP reiškia "kupėti" - vešėti, kilti, pūstis, per viršų tekėti...

* Dobilai iš pakalnių kupa.
* Ant kalno kupa rugiai ir želia.
* Pripylė kupiną puodą miltų.
* Žmonių prisirinko kupinai.
* Nedėk tiek daug malkų - puodas pradės kupėti.
* Moteriškė kaip kupeta.
* Tai užderėjo nauda - visi laukai lūžta, kupa.
* Šiais metais mūsų žirniai tik kupa kupa.
* Kaziukas bailiai pažvelgė į tiesiog kupantį žalumu tankumyną.
* Barzda ir plaukai ilgomis bangomis kupėjo iš po meškinės kepurės.
* Juokas jau visais pasieniais kupa.
* Merginos eina kupoliauti.
* Riogso akmenys, apkupėję builiais.
* Kol pribėgau, viralas ir iškupėjo.
* Mano pyragai iškupėjo - mielės nustiko geros pirkt.
* Uždarai langą - prikupės tų uodų pilna pirkia.
***********************************************

Ant Šatrijos ar Rambyno kalno per Saulėgrįžos šventę rinkdavosi raganos...

"Fotolia" nuotr.

* Raganos - nakties būtybės. Jos aktyvios, kai šviečia mėnuo, kuris susijęs su vandeniu (vaisingumu) ir žmogaus pasąmonės reiškiniais.
* Germanų mitologijoje raganos rinkdavosi Valpurgijos naktį (balandžio 30-gegužės 1-ąją) ant Brokeno kalno. Ten jos kūrendavo laužus ir ištekėdavo už velnių.
* Raganavimas visuomet buvo siejamas su gydomaisiais augalais. Raganos juos rinkdavo trumpiausią metų naktį. Tokia tradicija gyvavo ne tik baltų krašte, ji iki šiol žinoma ir kitiems indoeuropiečių genčių palikuonims, keltų - airiams, valams, škotams, germanų - anglams, vokiečiams, skandinavams...
* Raganos blogą reputaciją įgavo viduramžiais. Ryšys su gamtos galiomis, protėvių dvasiomis bei kitokie "burtai" tapo blogio simboliu, draudžiamu ir naikinamu. Lietuvoje labiausiai kentėjo žolininkai.
* Daugiausiai "raganų" buvo sunaikinta Vokietijoje. Nuo 1500 ir 1782 m. mažiausiai 25 tūkst. moterų, vyrų ir netgi vaikų buvo įvykdytos mirties bausmės už raganavimą. Per visą raganų medžioklę, prasidėjusią XIV a. ir pasibaigusią XVIII a. pabaigoje, Europoje buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių.
* Baltų Kupolių, kaip ir germanų Valpurgijos nakties ar keltų Belteino, pagoniški akcentai išliko iki šių dienų.
******************************************************

Vasaros saulėgrįžos šventė susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Rašytiniuose šaltiniuose apie ją pirmąkart užsimenama 1372 m.

* Indoeuropietiškos kilmės tautos senovėje taip įsivaizduodavo vasarvidį: Saulė savo vežimu, pakinkytu dvyniais žirgais, vasaros taku pakyla į pačią dangaus kalno viršūnę.
* Rašytiniuose šaltiniuose aptinkami skirtingi vasaros saulėgrįžos pavadinimai: Kupolės, Vainikų šventė, prūsiškosios Krešės. Istoriniuose šaltiniuose Rasų pavadinimo nėra. Pirminis Saulėgrįžos šventės pavadinimas nėra žinomas.
* Latviai saulėgrįžos vakarą vadina Lyguo - "Ligo svetki" (Lyguo šventė) arba "Ligo vakars" (Lyguo vakaras), dieną - Jani.
* Slaviškasis vidurvasario šventės pavadinimas Ivan Kupala - "Jono Krikštytojo" vertimas.
* Baltarusiai, Galicijos lenkai ir Priekarpatės slovakai išsaugojo senąjį pavadinimą - Sobotki.
* Ukrainiečiai šventę vadina "Soncekrest".
*****************************************************

Joninės švenčiamos nuo VI amžiaus kaip Jono Krikštytojo gimimo diena.

* Jonas Krikštytojas - pirmasis Naujojo Testamento šventasis, išpranašautas Senajame Testamente. Jis augo kartu su Jėzumi, dalį jaunystės praleido vienas dykumoje, paskui skelbė Mesijo atėjimą ir upėje krikštijo atgailaujančius. Jis pakrikštijo ir Jėzų. Galiausiai Erodo įsakymu buvo nukirsdintas.
* Joną Krikštytoją ir Jėzų siejo giminystės ryšiai. Jono motina, šv. Elzbieta, buvo švč. Mergelės Marijos pusseserė.
* Naujajame Testamente minimas ir kitas šv. Jonas - evangelistas. Jis buvo jauniausias iš apaštalų, ypač mylimas Kristaus. Jis vienintelis iš apaštalų sekė Kristų kryžiaus keliu iki Kalvarijos kalno ir drauge su pamaldžiomis moterimis stovėjo po Kristaus kryžiumi. Čia Jėzus pavedė Jonui globoti savo motiną Mariją.
* Jonas yra vienas populiariausių vardų (ir krikšto vardų) Lietuvoje. Šis vardas turi hebrajišką (senovės žydų) kilmę. Jis reiškia "Jahvės (Dievo) išklausytas, palaimintas" arba "Dievas (Jahvė) yra gailestingas".