Sveiki, žvejai

Spalio pabaiga. Kaip ir laikas ruoštis žiemai, o prieš žiemą dar ir vėgėlių žvejybai. Spalis šiais metais šiltas. Pamaryje šalnų kaip ir nebuvo. Ir dar gerą naujieną galiu pranešti žvejams - labai suaktyvėjo lydekos. Paskutinės savaitės duomenimis, žvejai lydekų pagauna daug ir labai neblogų. Pačią didžiausią lydeką, pagautą sekmadienį, - matote mūsų puslapyje. Ne į temą, bet informacija grybautojams. Kuršių nerijos miškuose pilna grybų. Makavykai dygsta visu tempu, o žaliuokių be saiko. Taip kad rinkitės - žvejoti ar grybauti...

Mūsų vandenų žuvys

Vėgėlė

Vėgėlių gaudymas rudenį - tai beveik religinis ritualas daugumai Lietuvos žvejų. Kaip musulmonas nors kartą gyvenime privalo aplankyti Meką - taip lietuvis žvejys, nors kartą metuose, būtent rudenį, važiuoja gaudyti vėgėlių.

Kas yra vėgėlė?

Tai artima menkės giminaitė, kažkada persikrausčiusi gyventi į gėlus vandenis. Šonai žalsvai margi, išmarginti dėmėmis, primena nugludintą marmurą. Vėgėlių žvynai labai smulkūs,tvirtai įaugę į odą, panašūs į ungurių. Jie negula vienas ant kito, tik liečiasi krašteliais. Taip išsidėstę žvynai mažiau varžo šoninius kūno išsilenkimus. Plaukiojamosios pūslės vėgėlės neturi. Ant apatinio žiomens ilgas ūsas, dar po vieną nedidelį ūsiuką prie kiekvienos šnervės. Galva plokščia, uodega ilga. Mėgsta gyventi šaltame vandenyje, medžioja tamsoje. Dažniausiai sugaunamos 0,5 - 2 kg svorio, 35 - 55 cm ilgio, užauga iki metro ilgio ir iki 25 kg svorio. (Lietuvoje iki tokių dydžių neužauga, netinkamos oro sąlygos.) Lietuvoje, rodos, didžiausia sugauta vėgėlė - apie 4 -5 kg. Neršia gruodžio - vasario mėnesiais, dažniausiai po ledu. Neršti vėgėlės gali įvairiame gylyje, tačiau dugnas būtinai turi būti kietas. Kaip rašė Kanados ichtiologai B.Skotas ir R. Krosmanas, 10 - 12 vėgėlių (patinų ir patelių) neršdamos susipina į savotišką rutulį, riedantį dugnu. Žuvys tame rutulyje nuolat juda. Neršto metas - tik naktis.

Įpročiai

Vėgėlės kimba pačiu prasčiausiu metų laiku ir bjauriausiu oru - vėlyvą rudenį, žiemą, ir dar naktį, per pūgą, šaltį, darganą. Vėgėlės kimba ir dieną, tačiau rečiau. Be to, meškeriotojai tikslingai dieną retai jas gaudo. O atsitiktinai gana dažnai pagaunama žvejojant stintas nuo Kuršių marių ledo. Žinovai teigia, kad intensyviau maitintis vėgėlė pradeda, kai vandens temperatūra nukrinta iki + 6 laipsnių Celsijaus. Taigi geriausias gaudymo metas - vėlus ruduo, žiema, ankstyvas pavasaris. Vasarą, kai vandens temperatūra pakyla, vėgėlės įsirausia į dumblą ir užmiega. Jei vandens temperatūra pakyla iki + 25 laipsnių, vėgėlės pradeda gaišti. Tačiau ten, kur yra šalto vandens plotų (prie povandeninių šaltinių ištekėjimo vietų, giliuose ežeruose - žemutiniuose vandens sluoksniuose), vėgėlės gana aktyvios. Pavyzdžiui, Baikale vasarą vėgėlės laikosi 180 m gylyje ir giliau. Vėgėlė labai ėdri žuvis. Ėda viską, kas pasitaiko jos kelyje. Gaudo jas ant gyvų žuvelių, sliekų, vingilių, mėsgalių, kepenų ir kt. Vėgėlės medžiodamos labiau vadovaujasi uosle, todėl masalas turi skleisti gerą kvapą. Pilviniai vėgėlių pelekai - tai ir skonio jutimo organas. Pelekai yra tiesiai po gerkle, turi daugybę skonio jutimo spenelių. Dieną vėgėlės maitinasi prie savo slėptuvių, o naktį išplaukia toliau, turi savo medžioklės takus. Geriausiai kimba nuo sutemų iki vidurnakčio ir paryčiais.

Daugiau apie vėgėles, populiariausias jų gaudymo vietas ir gaudymo subtilybes - kitą šeštadienį.

Laimikiai

Gyvenimo lydeka

Paskambino klaipėdiečiams žvejams gerai žinomas žūklės įrangos gamintojas ir žvejys Vladas Valukonis ir pranešė, kad pagavo beveik šešiolikos kilogramų lydeką. Toks monstras iš tiesų retas laimikis, todėl nusprendžiau būtinai iškvosti laimingąjį žvejį, kur, kuo ir kaip jis tą pabaisą ištraukė.

- Su draugu Jonu nusprendėme pavelkiauti vienoje iš Nemuno senvagių. Rudenį dažnai tai darome. Velkiaudamas tikrinu naują savo voblerių seriją, kurią noriu adaptuoti Vakarų Lietuvos vandenims. (Vladas Valukonis yra Lietuvos žvejams puikiai žinomos įmonės "Vivingra, gaminančios pigius ir puikios kokybės voblerius, savininkas.) Turiu idėją sukurti voblerių seriją, kuri niekuo nenusileistų garsiajai "Rapalai", būtų pritaikyta Lietuvos, o ypač pamario vandenims, ir kainuotų daug pigiau. Kiekvieną voblerio modelį testuoju asmeniškai, natūraliomis sąlygomis ir po to tobulinu. Oras sekmadienį buvo ne kažin koks. Vėjas, protarpiais lietus, todėl ypatingų stebuklų nesitikėjome. Įranga irgi nebuvo labai galinga, kadangi tokio monstro irgi nesitikėjau. "G.Loomis" 2,75 m, 7 -21 g spiningas, 0,18 mm pintas valas. Tik pavadėlį, kaip nujausdamas, uždėjau 60 cm ilgio, nes praėjusį savaitgalį velkiaujant kitoje senvagėje 25 cm pavadėlį lydeka nukando net nespėjus normaliai susigaudyti kame reikalas. Visą šitą reikalą papuošėm dideliu, 15 cm, dviejų dalių vobleriu "Fluorescencinis tigras". Apie 11 valandą užkibo šita gražuolė. Kova truko nei trumpai, nei ilgai, apie 15 minučių, ir lydeka jau valtyje. Na, o paskui, žinoma, svėrimo, pozavimo - fotografavimosi seansai. Žvejai mane supras, tokia lydeka pasitaiko toli gražu ne kasdien ir net ne kasmet. Iki šiol didžiausia mano sugauta lydeka svėrė 8 kg. Nors žvejybinis stažas - 39 metai. (Aut. past. - pažiūrėjęs į Vladą jam tiek ir neduotum, gal nuo gimimo žvejoja? Bet kadangi žinau, kad jam 43, - tikiu. O kad žmogus jaunai atrodo - be abejo, žvejybos nuopelnas...) Apskritai didžiausia sugauta žuvis - 13 kg lašiša, ji įkliuvo Koloje, Kumbos upėje. Lydeka svėrė 15 kilogramų 800 gramų. Ilgis - 105 cm. Kaip tokio svorio lydekai - labai trumpa. Bet stora, kaip Ostapo Benderio svajonių moteris. Vėl pasitvirtino taisyklė, kuri ypač tinka rudeniui. Didelį voblerį griebia visos lydekos. Ant 15 cm voblerių užkibdavo ir kilograminės lydekaitės, todėl rudenį reikia naudoti tik didelius masalus. Na, o vobleris, manau, testą išlaikė...

Pasaulio keistenybės

Lietuvos žvejai dažnai peikia įstatymus, reglamentuojančius mėgėjišką žvejybą. Keletas pavyzdėlių iš JAV atskirų valstijų žvejybos įstatymų.

- Oklahomoje yra nelegalu žvejoti neblaiviam. - Kanzase yra uždrausta gaudyti žuvis plikomis rankomis. - Tenesio valstijoje nelegalu gaudyti žuvis užmetant ant jų lasą. - Jutoje uždrausta gaudyti žuvis raitam. - Čikagoje negalima žvejoti apsirengus tik pižama. - Merilendo valstijoje negalima blogai elgtis su austrėm. - Vermonte nelegalu švilpauti po vandeniu. Ir visi šie įstatymai yra galiojantys. Tai va...

Kas pietums?

Grybų ir žuvies užkandis

300 g keptos žuvies, 3-4 virtos morkos, 4 svogūnai, 1,5 - 2 stiklinės įvairių grybų, 8 riekės sumuštinių duonos, 100 g fermentinio sūrio, 2 šaukštai majonezo, kepimo aliejaus, druskos, pipirų.

Iš keptos žuvies išimame kaulus. Susmulkiname morkas. Keptuvėje su aliejumi pakepame 2 susmulkintus svogūnus, įdedame virtas morkas, žuvį, apkepame, įdedame prieskonių. Keptuvėje su aliejumi apkepame dar 2 susmulkintus svogūnus, sudedame grybus, įdedame prieskonių. Atvėsusius įdarus atskirai sumalame mėsmale, įdedame po šaukštą majonezo. Ant sumuštinių duonos dedame įdarų, viduryje pabarstome sutarkuoto fermentinio sūrio ir iškepame orkaitėje.

Sąmonės nuotrupos

Grybauja žmogelis miške. Staiga iš tankmės išlenda sena sena močiutė su šautuvu ir atstato ginklą į grybautoją. "Močiute, jūs ką? Aš gi jums nieko nedarysiu". "Teks padaryti..." - sako močiutė, užtaisydama dvivamzdį... Žmona sako Jonui:

- Skambino Antanas.

- Ko jis norėjo?

- Prašė perduoti, kad žvejoti šiandien neisit, nes barą uždarė remontui.

Viešajame tualete kabo skelbimas: "Prašome nuorūkų i pisuarą nemėtyti! - jos sudrėksta, ir būna labai sunku prisidegti..."

Puslapį sukurpė Myndė. Pasiūlymai, pretenzijos, klausimai ir komentarai - [email protected]. Lydekos kimba, vėgėlės tuoj irgi pradės kibti, grybų pilni miškai... gyvenk ir žvenk.