Sveiki, žvejai!

O kol kas - vėgėlės Nemune ir Minijoje, stintos nuo Smiltynės krantinės, mažos, permatomos plekšnytės nuo Palangos tilto. Žvejai šneka, kad Nemune neblogai kimba karšiai. Irgi variantas. Minijoje kimba žiobriai... kartais. Kimba ar nekimba - žvejoti reikia.

Baltijos jūros priekrantės žuvys

Lašiša (Salmo salar)

Melsvai sidabrinės spalvos. Suaugusių žuvų kūnas žemiau šoninės linijos visai be dėmių arba su retomis, paprastai X formos dėmėmis, kurių už nugaros peleko uodegos link nėra. Galva nedidelė, ji sudaro 19-25 proc. kūno ilgio. Viršutinis žandikaulis tęsiasi iki vertikalios linijos, einančios per akies užpakalinį pakraštį. Jaunų žuvų uodegos pelekas su ryškia išpjova, vyresniųjų - išpjova nežymi.

Lašišos gali užaugti iki 1-1,5 m ilgio ir 40 kg, nors dažniausiai sugaunamos sveria 5-8 kg.

Lašišos paplitusios šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, rytuose - iki Karos jūros, vakaruose - iki Hadsono įlankos, pietuose - iki Portugalijos. Dideliuose ežeruose gyvena sėsli lašišų forma (Salmo salar morpha sebago). Jūroje lašišos minta vėžiagyviais, vėliau silkėmis, tobiais, dažniausiai laikosi negiliai (iki 120 m gylio), netoli krantų. Pavasarį ir rudenį plaukia neršti į upes.

Baltijos baseine gyvenančios lašišos į nerštavietes intensyviausiai migruoja rudenį. Prieš nerštą pasikeičia lašišų kūno spalva, jos patamsėja, ant liemens ir galvos atsiranda raudonų ar gelsvų dėmių, patinų priekiniai dantys padidėja, apatinis žandikaulis pailgėja ir išsilenkia kabliu. Nerštas prasideda spalio - lapkričio mėn., vandens temperatūrai nukritus iki +6-8 laipsn. C.

Iš Baltijos jūros lašišos neršti pirmiausia atplaukia į Kuršių marias, paskui per Nemuno deltą plaukia į gimtąsias upes: Miniją, Jūrą, toliau Nemunu į Nerį, Žeimeną ir Šventąją.

Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Lašišos saugomos ir pagal Berno konvenciją. Versliniu būdu lašišos gaudomos tik Baltijos jūroje, kur tam tikri apribojimai taikomi nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. (atskirais laikotarpiais ir įvairiose vietose žvejybos apribojimai gali būti skirtingi).

Daug kalbų ir emocijų tarp žvejų kelianti žuvis. Gaudyti lašišų broliai ir pusbroliai žvejai trenkiasi kelis tūkstančius kilometrų, leidžia nemažus, nelengvai uždirbtus pinigėlius. Tikra žuvų karalienė. Vienareikšmiškiai.

Jau turbūt niekam ne paslaptis, kad populiarėja lašišų gaudymas jūroje, nuo kranto. Prieš keletą metų pirmus savo bandymus pagauti lašišą jūroje įsibridus aprašė Audrius Jakštas, šių metų pavasarį lašišas priekrantėje gaudė kur kas daugiau žvejų, tiku, kad kitą pavasarį jų bus dar daugiau. Viena bėda, anot žurnalo "Žvejys ir žuvis" redaktoriaus Rolando Kažimėko, per tinklus, sukarstytus priekrantėje, nėra kur blizgės užmesti. Vidury baltos dienos, pažeidžiant visas gamtosaugos ir moralės normas. Toks jau tas žvejų verslininkų mentalitetas. Ir stogas, matyt, geras, kad nebijo nieko. Liūdna. Galbūt teisingai žiūrėdami į savo gamtos turtus galėtume lašišą gaudyti čia pat. Dabar gi reikia trenktis kelis tūkstančius kilometrų. Tai ir sakau: liūdna. Ir beveik niekam neįdomu.

Aiškina mokslininkai

Atsakymai į žvejų klausimus

Žvejus domina įvairiausi dalykai, susiję su žvejyba ir žuvimis. Vienam tinklalapyje žvejams į žvejus dominančius klausimus iš aukštos mokslinės varpinės atsako Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas dr. T. Virbickas.

Parinkau keletą klausimų ir atsakymų, kurie turėtų dominti ir mūsų krašto žvejus. Klausimai - pastorintu šriftu.

Šių metų rugpjūčio mėnesį, po potvynio, žvejodamas Nemune prie Jurbarko dugnine meškere sugavau plekšnę. Norėčiau sužinoti, ar tai kokia anomalija, o gal Nemune gyvena upinių plekšnių rūšis? Vietiniai, kurie matė, kaip pagavau šią žuvį, sakė, kad nieko panašaus nei matę, nei girdėję nėra, man pačiam apie Nemune sugautas plekšnes taip pat neteko girdėti.

Lietuvoje gausiausia plekšnių rūšis (Platichthys flesus) būtent ir vadinama upine plekšne, kadangi šios rūšies atstovai dažnai įplaukia į upių žemupius, tačiau aukštai upėmis nepakyla. Dažniausiai jų pulkeliai suplaukia į Kuršių marias, kada iš jūros pučiant palankiam vėjui ar po uosto gilinimo darbų į Kuršių marias priteka sūraus vandens. Tačiau jau žemutinėje Nemuno dalyje (deltos atšakose) jos pasitaiko retai, nekalbant apie atkarpą aukščiau deltos išsišakojimų. Kad plekšnės pakiltų iki Jurbarko - išties unikalus atvejis.

Ar galima didesnį laukinį karpį sugauti nedidelėje upėje ar upelyje ir ar jie ten gali veistis bei gyventi?

Karpiai paprastai gyvena didesnėse upėse. Į kai kurias mažesnes šiltavandenes upes didesni karpiai užklysta neršto migracijos metu. Taip pat jų pasitaiko upeliuose, ištekančiuose (ar prisijungiančiuose) iš žuvininkystės tvenkinių ar ežerų, kur jie yra dirbtinai veisiami (šiuo atveju jie migruoja pasroviui į didesnes upes). Karpiai neršia vandens temperatūrai pasiekus 18-19 laipsn. C. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis iki šios temperatūros vanduo paprastai įšyla birželio pabaigoje - liepos mėn., todėl karpių nerštas dažniausiai būna labai vėlyvas, išsiritusias lervutes lengvai išgaudo kitų rūšių žuvys. Be to, šiltasis laikotarpis yra per trumpas, kad išlikę karpių jaunikliai prikauptų pakankamai masės - energetinių atsargų, būtinų sėkmingai peržiemoti.

Esu sumąstęs įžuvinti lynais nedidelį privatų tvenkinuką (plotas apie 30 arų). Tvenkinys nepratekantis, dugnas dumblėtas, vid. gylis apie 2 m. Tame tvenkinyje yra karosų ir vėžių. Ar turi lynai šansų išgyventi ir veistis? Kokį dydį tokiame tvenkinyje gali pasiekti karosai ir lynai?

Lynai tvenkinyje turėtų išgyventi, kadangi jie labai atsparūs deguonies trūkumui. Jiems neršti būtini vandens augalai. Jeigu tvenkinyje vandens augalijos yra, įtikima, kad lynai veisis. Augimo greitis tiesiogiai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir maisto kiekio. Jeigu maisto trūks (žuvys nebus papildomai šeriamos), lynai per 6 metus pasieks apie 20 cm ilgį (maždaug 150 g svorį). Papildomai šeriant gali pasiekti daugiau nei 30 cm ilgį (daugiau kaip 500 g svorį). Tas pat pasakytina ir apie karosą: esant palankioms sąlygoms, per 5 metus pasiekia daugiau nei 250 g svorį (žuvininkystės tvenkiniuose - daugiau nei 400 g), o kai sąlygos nepalankios, per tą patį laikotarpį pasiekia vos 40 g. Mažuose, uždumblėjusiuose tvenkiniuose lynų ir karosų augimas (papildomai nešeriant) paprastai būna labai lėtas.

Kas pietums?

Žuvies kukuliai su pomidorų padažu

Reikės: 1 kg žuvies (menkės, ešerių, ar kitokios), 2 riekelės pyrago, pieno pyragui sumirkyti, 1 kiaušinis, 2 svogūnai, 1/3 stiklinės aliejaus, 2 šaukštai grietinės, 3 šaukštai pomidorų košės, maltų pipirų, druskos, cukraus.

Žuvį reikia išvalyti, nulupti, pašalinti kaulus ir sumalti mašinėle kartu su piene mirkytu pyragu bei aliejuje pakepintu svogūnu. Įdėti kiaušinį, pipirų, druskos, masę išmaišyti ir padaryti kaštono dydžio kukulius. Juos pavolioti miltuose, pakepinti aliejuje, pridėti pomidorų košės, grietinės, cukraus, truputį druskos, užpilti žuvies sultiniu ir puodą uždengus patroškinti 15-20 min. Atšaldytus kukulius dėti į pusdubenį kalneliu ir užpilti padažu, kuriame buvo troškinti.

Pusdubenio kraštus papuoškite šviežiais agurkais, pomidorais, raugintomis ar marinuotomis daržovėmis.

Myndės trigrašis

Ir anuomet, kai darbas ir pensijos buvo garantuoti, o mokesčiai už butą buvo nepadoriai maži, ir dabar, kai mokesčiai nepadoriai dideli, o darbas ir pensijos visiškai be garantijų, šitas patiekalas vadinosi tefteliais. Ir tada ir dabar tai yra studentų šventinis patiekalas, "bomžų" patiekalas nr.1, patiekiamas prie vynelio, ir labai derantis ant gražiai juoda duona ir per pusę perpjautais svogūnais serviruoto stalo. Po visu šituo geru būtinai turi būti patiestas laikraštis, kitaip kompozicija bus nepabaigta.

Diskutuotinas šio patiekalo skonines savybes kompensuoja jo kaina. Gero apetito!

Sąmonės nuotrupos

Pokalbis prieškambaryje: Žmona: "Kodėl tu koks girtas?!" Vyras: "Ik... Žvejojam mes su Petru, žiūrim, butelis plaukia, atidarom..." Žmona: "Taip, taip... o ten, aišku, - džinas!" Vyras: "Ne, kodėl džinas... Geriau. Degtinė!"

*

"Gandais tikėti negalima! Štai man sakė, kad mano vyras man neištikimas. O aš paėmiau ir patikrinau. Ne! Ištikimas! Jis tik su savo draugu visą laiką kartu. Žvejoja, į kiną vaikšto, į mišką, į teatrą... Jie net miega kartu."

*

"Pagrindinė šeimyninio gyvenimo taisyklė yra rėkti garsiau už žmoną, kad netektų sėdėti po jos padu. Pavyzdžiui, vakar ji ant manęs užriko: "Eik greitai pietų ruošt!" O aš garsiau už ją: "Eik pati ir ruošk! Nematai, kad aš grindis dabar plaunu? O po to skalbti eisiu!"

Didelei žuviai - didelis sliekas...