- Kodėl mums svarbus ozono sluoksnis?
- Ozonas aptinkamas maždaug 80 km aukštyje nuo Žemės paviršiaus, tačiau gyvybiškai svarbiausias yra tas ozonas, kuris yra stratosferoje maždaug 30 km aukštyje. Šitas ozonas apsaugo Žemę nuo pavojingų ultravioletinių spindulių. Prie Žemės esantis ozonas jau yra tikras teršalas. Tai kancerogeninės dujos, jos dirgina ir regos organus, ir kvėpavimo takus. Tačiau nereikia maišyti priežeminio ozono su stratosferiniu. Stratosferinis ozonas yra gerasis ozonas.
- Kokia ozono sluoksnio padėtis dabar, ar ozonas vis dar nyksta?
- Ozono nykimo tendencijos buvo užfiksuotos dar 1978-1979 metais. Buvo nustatyta, kad virš Antarktidos atsiveria ozono skylės, ozonas labai išretėja, apskritai keletą dešimtmečių ozono vis mažėjo. Tačiau mokslininkai privertė politikus 1987 metais pasirašyti Monrealio protokolą. Šis protokolas apribojo ozoną ardančių medžiagų naudojimą. Dėl šio apribojimo nuo 2000 metų ozono kiekis nekinta, jo koncentracija praktiškai yra stabili. Tačiau virš Antarktidos ir kartais virš Arkties regiono vis dar atsiveria skylės. Šio rugsėjo pradžioje ozono skylė buvo 15 milijonų kvadratinių kilometrų dydžio. Tai yra pavasario situacija, nes Antarktidoje dabar pavasaris. Šios ozono skylės plotas būna tarp 23 ir 28 milijonų kvadratinių kilometrų. Tokia bendra stabili viso Žemės rutulio ozono tendencija, bet poliarinėse srityse vis dar susidaro labai didelis ozono deficitas. Taip yra ir Šiaurės, ir Pietų pusrutulyje, bet ypatingai Pietų pusrutulyje.
- Kodėl būtent ten?
- Ten yra šaltesnė stratosfera. Ji suformuoja uždarą cikloninį sūkurį, kuriame cirkuliuoja tik Antarktidos oro masė, nėra apykaitos su kitų platumų oro sluoksniais. Ir tada ozono lieka vis mažiau ir mažiau, nes į poliarinę sritį gali patekti tokios pavojingos žmogaus išmetamos dujos kaip chlorfluorangliavandeniliai, dar vadinami freonais, metilo chloroformas, bromo junginiai, diazoto oksidas, kiti azoto oksidai. Patekusios ten jos pradeda ardyti ozono molekulę, skaidyti ją, ir taip ozono ima mažėti. Labai svarbu, kad stratosferinis sūkurys būtų izoliuotas. O kuo žemesnė temperatūra, tuos jis yra labiau izoliuotas. Pavyzdžiui, Šiaurės pusrutulyje poliariniame sūkuryje jau būna aukštesnė temperatūra, nors ten ji retai kada nukrinta 80 laipsnių žemiau nulio.
- Kas iš buityje sutinkamų prietaisų kenkia ozono sluoksniui?
- Ozono sluoksnį ardančių medžiagų buvo randama visuose aerozolio balionėliuose, kurie naudojami buityje ir kosmetikoje. Tai gali būti dezodorantai, oro gaivikliai, plaukų lakas. Taip pat ozono sluoksniui kenksmingų medžiagų sutinkama gesintuvuose, šaldikliuose, turiu omenyje, šaldymo įrenginiuose, buitiniuose kondicionieriuose, kuriuos galima rasti ir namuose, ir automobiliuose. Anksčiau jie buvo užpildomi chlorfluorangliavandeniliais, o po Monrealio protokolo buvo pakeisti į kitus freonus, kurie nėra agresyvūs ozono sluoksniui, bet gali atlikti tą pačią šaldymo funkciją.
- O televizorius arba kompiuteris gali pakenkti ozono sluoksniui?
- Žinoma, bromo junginiai naudojami dažų, lako, tirpiklių gamyboje. Šitas chemijos pramonės sektorius irgi gerokai prisidėjo prie ozono sluoksnio naikinimo.
- Tai ozono sluoksnio nykimo problemos nebėra, ar padėtis šiuo metu tiesiog yra stabili?
-Dabar kol kas stabili ir laukiama, kada prasidės ozono atsistatymas. Mes lyginame su tuo ozono kiekiu, kuris buvo XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje, bent jau tiksliai žinome kiek jo tada buvo. Jeigu nebus išmetamos tos cheminės medžiagos, kurios ypatingai ardė ozono sluoksnį, tai apie 2050-tuosius metus Arktyje atsistatys buvęs ozono kiekis, o Antarktidoje buvęs kiekis turėtų atsistatyti apie 2070-tuosius metus. Ta problema dar nėra išspręsta, dabar ozonas yra gerokai mažesnis negu buvo prieš 30 metų.
- O kai jis atsistatys, tai žmonės nebesirgs vėžiu ir ilgiau gyvens?
- Iš tiesų ozono skylės gali sukelti vėžį, tačiau ultravioletinės spinduliuotės poveikio mes galime tikėtis visada, jeigu per ilgai kaitinsimės saulėje. Didžiausią, galbūt pražūtingą įtaką ozono sluoksnio nykimas daro fitoplanktonui, kuris yra pietiniuose okeanuose, aplink Antarktidą. Jiems stiprus ultravioletinis spinduliuotės srautas yra pražūtingas ir, žinoma, jeigu ozono skylė išplinta tiek, kad apima ir dalį Australijos, tada gali susidaryti ypač pavojingos sąlygos. Visgi dažniausiai vėžiniai susirgimai arba regos organų pažeidimai yra susiję su nesaikingu kaitinimusi saulėje, net ir esant normaliam ozono kiekiui.
Parengta pagal priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą