Vangus ruduo

Ramūs, nelietingi ir gana šilti orai dar turėtų sutraukti minias žvejų prie vandens. Tačiau sprendžiant iš masinio nepirkimo parduotuvėse, galima pagalvoti, kad mūsų krašte niekas nebežvejoja. Ir žvejus, ko gero, išgąsdino pasaulinės finansinės krizės ir kylančių kainų baubas. Tačiau krizės - ne šito puslapio tema, pakalbėkime apie žvejybą.

Vangus ruduo

Vangus ruduo, vangus oras, vangios žuvys. Ir rinkimai turbūt bus vangūs. Ruduo ir infliacija. O kuo čia dėtos žuvys? Taigi...

Šią savaitę orai buvo ramūs ir šilti. Daug žvejų buvo apgulę Smiltynės krantinę ties jachtklubu, bet laimikiais labai pasigirti negalėjo. Ilgam priplūdęs jūros vanduo apmalšino gėlavandenių žuvų apetitą. Žuvys kibo vangiai. Panaši situacija ir toliau - Juodkrantėje ir Pervalkoje. Vienas kitas karšis ir begalė pūgžlių, kurių apetitas visada geras, kad ir koks būtų vanduo. Susidaro toks įspūdis, kad pasaulinės krizės išsigando ne tik žvejai, bet ir žuvys. Kimba prastai. Pastebėjau, jog šią vasarą gana prastai kibo didieji karpiai. Nelabai aktyvūs buvo sterkai. Tik rudenį aktyviau pradėjo maitintis karšiai. Gamtoje kažkas negerai. Pastudijavau įvairias kibimo prognozes pagal mėnulį. Praėjusi savaitė visa nekibi, įskaitant ir šiandien. Pagal keletą kibimo lentelių kibimas prasideda rytoj. Vienur nurodyta, kad kibs iki pat ketvirtadienio, kitur kibimą žada tik porą dienų.

Prasidėjo pirmosios šalnos. Mieste jų dar nebuvo, tačiau už miesto paryčiais temperatūra jau nukrenta iki nulinės padalos. Prasidės tikrasis lydekų gaudymas. Dauguma žuvų kibs dar ilgai, išskyrus karpius ir karosus, kurių aktyvumas tuoj baigsis. O kai to aktyvumo kaip ir nebuvo, tai nelabai yra kam ir baigtis. O paskui jau lauksim žiemos, kurios beveik nematėme šių metų pradžioje.

Gruodžio pradžioje pasirodys pirmosios stintos - ir krantinės prie kruizinių laivų terminalo ir jachtklubo vėl bus apgultos žvejų. O šiaip tai visiška žvejybinė infliacija...

Trumpos žinutės

Plėšikai

Beveik visa Lietuvos spauda aprašė drąsų vieno jauno Klaipėdos žūklės parduotuvės pardavėjo poelgį iš parduotuvės išvejant plėšikus. Vienam net ranką peiliu sužalojo. Pasirodo, visa tai tik sapnas. Pardavėjas, norėdamas, kad parduotuvės savininkas parduotuvėje įrengtų vaizdo stebėjimo sistemą, visą šitą kriminalą sugalvojo ir paviešino. Atseit kad savininkas išsigąstų ir pakratytų piniginę rimtesnei apsaugai. Tai dėjo jauniklis... Ant visos Lietuvos apsidirbo.

Nuo krantinių žvejosime drąsiai

Pakeistose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse panaikintas draudimas žvejoti uosto akvatorijoje. Anksčiau už tai grėsė bauda nuo 200 iki 500 litų. Tiesa, nė vienas nebuvo nubaustas.

Be baimės bus galima žvejoti prie kruizinių laivų terminalo; tai ir anksčiau buvo daroma. Žvejai gali būti baudžiami tik už bendrosios tvarkos pažeidimus ir šiukšlinimą. Aš už. Už tokius dalykus reikia bausti, ir griežtai.

Amžinas skaudulys žiemą - Malkų įlanka, ant kurios ledo prisirinkdavo krūvos žvejų. Dažnai tikrai labai rizikuodami lipdavo ant vos besilaikančio ledo. Šitas skaudulys sunyks pastačius naujas krantines. Tada žvejai apskritai negalės prieiti prie vandens toje vietoje.

Lieka galioti draudimas žvejoti nuo molo, žvejoti ir plaukioti mažaisiais laivais prie tarptautinės jūrų perkėlos ir laivybos kanale.

Labai didelė žuvis...

Rugpjūčio 27 dieną Kanadoje, Fraser upėje, žvejai sugavo didžiulį eršketą. Eršketas svėrė 318 kg, buvo 3,2 m ilgio. Ekspertų manymu, šios žuvies amžius galėjo būti 70-80 metų. Kaip masalą žvejai naudojo lašišos gabaliukus. Žuvį pasikeisdami vargino 3 valandas. Išmatuotas ir atsargiai pasvertas eršketas buvo paleistas atgal į upę. Pasak specialistų, šis eršketas nėra nei didžiausias, nei seniausias šioje upėje. Šios žuvys gyvena iki 150 metų ir gali pasiekti 600 kg svorį.

Rudens žūklė ir orai

Rudenį žvejoti reikia kitaip nei vasarą. Kiti masalai, kiti jaukai. Vanduo vėsta, žuvys ruošiasi žiemai. Riebius kvapnius jaukus galima padėti į šoną iki kitos vasaros, kita vertus, vėl į madą grįžta gyvuliniai masalai.

Rugsėjo žvejyba mažai skiriasi nuo vasarinės. Vanduo dar apyšiltis, dienos irgi nelabai sutrumpėjusios. Spalio mėnuo jau tikrai rudeninis. Šalnos, staigus vandens temperatūros kritimas, ypač mažuose telkiniuose. Žuvys į masalus reaguoja kitaip nei vasarą. Štai ką apie rudens žūklę ir jaukus rašo knygos "Šiuolaikinė žūklė" autorius Steponas Pučinskas.

"Staigūs vandens temperatūros svyravimai visada neigiamai veikia žuvis. Joms reikia laiko, kol prisitaikys prie pakitusių sąlygų ir vėl ims aktyviai ieškoti maisto. Kuo daugiau vanduo atšąla ar atšyla, tuo daugiau žuvims reikia laiko savo organizmui sureguliuoti ir pradėti normaliai maitintis. Amerikos mokslininkai nustatė, kad į staigų vandens atšalimą žuvys reaguoja labiau negu į staigų jo atšilimą. Jei vandens temperatūros svyravimai užsitęsia, žuvys po kurio laiko sugeba prisitaikyti ir pradeda ieškoti maisto nepalankiomis sąlygomis. Dar viena išvada, kiek prieštaraujanti žvejų nuomonei, kad žuvys geriausiai kimba tik nusistovėjus palankiems orams: mokslininkai nustatė, kad aktyviausiai žuvys ieško maisto perėjimo į atšilimą arba atšalimą viduryje.

Didžiausią poveikį žuvų elgesiui turi ne pats lietus, bet jo pasekmės. Nuo lietaus keičiasi vandens lygis, srovės stiprumas, vandens skaidrumas, temperatūra ar net cheminė sudėtis. Nuo to savo ruožtu keičiasi žuvų mitybos sąlygos. Dulksna, kitaip - grybų lietus, yra palankus žūklei: kiek sumažėja apšvietimas, žuvys tampa drąsesnės ir aktyvesnės. Tokias dienas galima prilyginti trumpoms vasaros ryto ar pavakario valandoms, kai žuvys kimba geriausiai. Silpnas, bet pastovus lietus, trunkantis keletą dienų, palaipsniui kelia vandens lygį ir išjudina visą povandeninę augmeniją bei gyvūniją. Tada kibimas pastebimai suaktyvėja. Mažiau palankios sąlygos žūklei susidaro, kai saulė tai pasirodo, tai pasislepia už debesų ir gana smarkiai nulyja. Tokiu oru dažnai sėkminga būna tik plėšrūnų, ypač lydekų, žūklė, nes mailius nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir elgiasi lyg netekęs galvos."

Štai į tokius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį žvejojant rudenį, kada orai nepastovūs, temperatūra dieną staigiai kyla, o vakare labai greitai nukrenta. Jaukus irgi reikėtų pradėti naudoti skirtus šaltam vandeniui, rudenį žuvų požiūris į maistą kiek kitoks. Visiškai priešingai rudenį elgiasi plėšriosios žuvys. Spalis - lydekų kibimo mėnuo, todėl verta dažniau pamojuoti spiningu.

Orai ir vėjai

Šį rytą aplink Klaipėdą gali palynoti. Po pietų bus debesuota, bet lietaus nebebus. Vakare trumpam gali išlįsti saulė, jeigu tik suspės prieš nukrisdama už horizonto. Pūs stiprus 7-12 m/s pietvakarių vėjas. Žvejyba jūroje, tiesą sakant, neįmanoma. Dieną termometro stulpelis gali užropoti net iki 15 laipsnių padalos, tam metų laikui tai neregėta prabanga, bet tas vėjas niekdarys visą šilumą išpustys.

Rytoj palynos trumpalaikiai lietūs, didelės įtakos žvejybos kokybei ir kiekybei tai neturėtų turėti. Vėjas pūs tos pačios krypties ir tokio pat stiprumo, todėl ir rytoj žvejybai jūroje - šakės. Ačiū Dievui, turime kur gaudyti ir be jūros, todėl ramiai ir gaudykime. Oras dieną sušils kaip ir šiandien - iki 15 laipsnių. Ko gero, paskutinės tokios šiltos dienos.

Tiesa, rytoj dar reikėtų atlikti pilietinę pareigą: nueiti ir įkišti savo balsą. Aš irgi manau, kad žvejyba svarbiau nei niekam tikusio Seimo rinkimas, bet... nebalsuosi pats - nubalsuos už tave.