Medikai klaipėdiečiui padėjo sugrįžti į gyvenimą po sudėtingo insulto
Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus komanda, vadovaujama skyriaus vadovo Andriaus Pranculio, atliko sudėtingą stentavimo procedūrą, leidusią atkurti kraujotaką ir išvengti sunkių pasekmių.
Dar liepos viduryje Rolandas ir jo žmona Agnė ruošėsi buriavimo regatai. Dienos prieš startą atrodė įprastos – tvarkymasis, pasiruošimas, vasaros džiaugsmas. Tačiau viską netikėtai nutraukė vyro užspringimas.
„Viskas įvyko akimirksniu. Pamaniau, kad keli smūgiai tarp menčių padės, bet prireikė greitosios medicinos pagalbos. Laimei, ligoninėje pavyko ištraukti maisto likučius ir po paros vyras buvo išleistas namo,“ – prisimena Rolando žmona Agnė.
Atrodė, kad pavojus praeityje, tačiau po kelių dienų, regatos metu, Rolandas pradėjo jausti neįprastus simptomus – sutrikusią pusiausvyrą ir silpnumą kairėje kūno pusėje. „Maniau, kad tai nuo saulės, kad tiesiog perkaitau, taip pat jaučiau stresą dėl varžybų, bet eidamas į krantą supratau, jog kairė koja lyg manęs neklauso,“ – pasakoja vyras.
Kartu buvusiai žmonai kilo įtarimas, kad situacija rimtesnė nei tik stresas ar vandens trūkumas.
„Mačiau, kad eisena pasikeitusi. Kai vyras sakė, jog tik perkaito, širdyje jaučiau, kad vyksta kažkas daug rimčiau“, – prisimena ji.
Porai nedelsiant kreipusis į Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrą, gydytojas pastebėjo silpnumą kairėje kūno pusėje ir rekomendavo kuo skubiau vykti į ligoninę.
„Pakeliui į Klaipėdą mano būklė blogėjo, tad teko kviesti greitąją pagalbą, jog lauktų mūsų prie kelto. Ligoninėje atlikus tyrimus paaiškėjo diagnozė – smegenų insultas dėl miego arterijos plyšimo ir užsidarimo“, – prisimena Rolandas.
„Buvo patarta laukti, kol susiformuos aplinkiniai kraujotakos keliai. Tačiau nusprendėme vykti į Kauną, kur buvo pasiūlyta atlikti miego arterijos atidarymą ir stentavimą“, – sako vyras. Pasak Agnės, jie suprato, kad tai – sudėtinga intervencija, bet visiškai pasitikėjo gydytojais ir Dievu.
Atvykus į Kauno klinikas, buvo atlikta išsami diagnostika, patvirtinusi ankstesnę diagnozę, miego arterija nefunkcionavo, daugiadalykės komandos dėka Rolandas iškart keliavo į operacinę. Gydytojų teigimu, Rolando sveikatos sutrikimą galėjo paskatinti prieš kelias dienas įvykęs stiprus springimo epizodas. Tokiais atvejais staigus oro ir raumenų įtempimas kaklo srityje gali pažeisti kraujagyslės sienelę ir sukelti miego arterijos atsisluoksniavimą, plyšimą, užsidarymą – būklę, kuri kartais lemia smegenų kraujotakos sutrikimą ar insultą.
Pasak A. Pranculio, Rolando atvejis buvo itin sudėtingas dėl unikalios kraujotakos anatomijos.
„Paciento miego arterija maitino net du trečdalius galvos smegenų, todėl jokia aplinkinė kraujotaka negalėjo kompensuoti sutrikusio kraujo tiekimo. Didžioji dalis kraujotakos vyko per smulkią akies arteriją, todėl būklė nuolat blogėjo, o pakartotinio insulto rizika buvo labai didelė,“ – aiškina gydytojas.
Dėl šios priežasties buvo nuspręsta atkurti plyšusios miego arterijos praeinamumą. „Tai buvo ypač sudėtinga ir rizikinga procedūra – tokio tipo poūmė miego arterijos rekanalizacija Lietuvoje iki tol nebuvo atlikta. Sprendimą imtis šios intervencijos priėmėme įvertinę paciento būklę ir remdamiesi turima patirtimi atliekant lėtinių miego arterijų rekanalizacijas, vienas iš sudėtingiausių ir rizikingiausių operacijų intervencinėje radiologijoje.“ – sako A. Pranculis.
Po sėkmingos operacijos Rolandas tris savaites gydytas Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje, o vėliau išvyko reabilitacijai į pajūrį. Šiandien vyras jau sugrįžo į darbą, vaikšto be pagalbos, žaidžia badmintoną, vairuoja automobilį ir po truputį vėl grįžta prie krepšinio – kitų metų vasaros planuose ir pasivažinėjimas dviračiu.
„Dar laukia darbas su kairiąja ranka, bet tikiu, kad pasieksiu viską, ką esu užsibrėžęs,“ – sako jis.
„Esu iki debesų dėkinga visiems gydytojams, slaugytojams, kineziterapeutams ir kiekvienam, prisidėjusiam prie mano vyro gydymo istorijos – tiems, kurie į savo profesiją žiūri kaip į Dievo rankų tęsinį. Ypač dėkojame gydytojui A. Pranculiui ir gydytojui neurochirurgui Giedrimantui Bernotui – jie ne tik profesionalai, bet ir žmonės, kurie tiki tuo, ką daro,“ – sako Agnė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą