Venera kartais būna panašesnė ne į planetą, o į kometą, teigia mokslininkai.
Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai nustatė, kad viršutinės Veneros atmosferos dalis – jonosfera – elgiasi skirtingai, priklausomai nuo kasdieninių Saulės oro pokyčių. Veneros jonosferos pusė, kuri neatsukta į Saulę, gali išsipūsti kaip kometos uodega, o pusė, atsukta į žvaigždę, lieka tvirtai suspausta, teigia tyrėjai.
Tai atrasti mokslininkams padėjo ESA kosminis aparatas „Venus Express“, stebėjęs Veneros jonosferą silpo Sulės vėjo laikotarpiu 2010-aisiais. Bandyta nustatyti, kokią įtaką Saulė daro planetos atmosferai. 2013-aisiais Saulė turėtų pasiekti 11 metų aktyvumo ciklo viršūnę, praneša SPACE.com.
„Kai šis smarkiai susilpnėjęs Saulės vėjas pasiekė Venerą, „Venus Express“ užfiksavo, kaip planetos jonosfera išsipūtė pavėjui naktinėje pusėje, visai kaip jonų uodega, panašiomis sąlygomis srovenanti iš kometos“, – teigia ESA tyrėjai.
Kai Saulės vėjas nurimsta, prireikia vos 30–60 minučių, kad susiformuotų į kometos panaši uodega. Mokslininkai stebėjo, kaip jonosfera nusidriekė mažiausiai 12,104 tūkst. kilometrų nuo planetos, teigia Yongas Wei iš Maxo Plancko instituto Katlenburge, Vokietijoje.
Žemės atmosfera niekada nebūna panaši į kometos, nes planeta turi savo magnetinį lauką, kuris atsveria Saulės įtaką atmosferos sluoksnio formai. Venera savo magnetinio lauko neturi, taigi Saulės vėjo įnoriams negali taip lengvai atsispirti.
Tyrėjai mano, kad taip pat elgiasi ir Marsas. Raudonoji planeta neturi magnetinio lauko, kuris sušvelnintų Saulės vėjo įtaką.
2005 metais paleistas „Venus Express“ aplink Venerą skrieja nuo 2006 metų. Kosminiame aparate sumontuoti septyni instrumentai, ypač detaliai tyrinėjantys atmosferą ir planetos paviršių. Pratęsta zondo misija turėtų trukti iki 2014 metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą