Žvejyba nuo ledo vasarą

Prasidėjo pirmas, kalendorinis žiemos mėnuo. Ar prasidėjo žiema, visiškai neaišku. Lyg ir sninga, lyg ir šąla, tačiau rimtesnių požymių nėra. Tik tiek, kad dauguma Šilutės rajono kanaliukų jau pasidengė plonu ledo sluoksneliu ir žvejoti įmanoma tik tekančiame vandenyje.

Po senovei Kuršių mariose nuo krantinės kabinėjasi stintos, apie vėgėles guodžiančių žinių dar nėra, masinės liaudies dainų šventės panemunėje dar neprasidėjo, nors Nemune jau pagauna ir ne po vieną vėgėlę vienai personai. Gali būti, kad tuoj tuoj prasidės masinis vėgėlių ir žvejų traukimas. O gal ir neprasidės. Menkės jūroje kimba, lydekos irgi kimba ten, kur dar įmanoma žvejoti. Praėjusią savaitę Ketvergių karjere vienas žmogelis pagavo 120 cm lydeką. Koks svoris - neaišku, neturėjo su kuo pasverti. Gaila, kad nenufotografavo, irgi neturėjo su kuo. Pasirodo ir tokioj baloj galima pagauti rimtą žuvį. Reikia tik sėkmės ir sugebėjimo. Žuvys kimba - eikit žvejoti.

Iš pirmų lūpų

Žvejyba nuo ledo vasarą

Dar viena linksma istorija iš žvejų gyvenimo. Šiaip jau yra įprasta, kad dažniausiai žūklės parduotuvių pardavėjai prikabina makaronų klientams ant ausų, bet kartais pakliūna ir patys. Štai kaip gražiai buvo išdurtas vienas pardavėjas. Viską girdėjau pats, stovėjau šalia.

Tai buvo senokai, maždaug prieš aštuonerius metus. Telefono skambutis vienoje iš žūklės parduotuvių. Pardavėjas pakelia ragelį. "Alio". - "Čia skambina jūsų senas pastovus klientas

. Kaip dėl kibimo, kas kimba, kur gaudo?" Pardavėjas mandagiai informuoja apie situaciją, atseit šitaip ir anaip, žodžiu papasakoja žmogui, kur jam geriau žvejoti, ką gaudyti. "O, sakykit, gal jūs man padėsit. Aš pusę metų buvau komandiruotėje, Pietų Afrikos Respublikoje.

Ten mačiau tokį dalyką. Pasiturintys žmonės, turintys nuosavus tvenkinius, pasiilgę poledinės žūklės, turi tokius specialius ledo generatorius, kuriuos įleidus į vandenį ir įjungus 10 metrų spinduliu užšąla ledas. Galima gręžti eketę ir mėgautis poledine žūkle.

Gal ir jūs pardavinėjat tokius prietaisus?" Pardavėjas nebūtų pardavėjas, negi sakys klientui, kad gyvenime nėra girdėjęs apie tokius prietaisus. Pats nežino, ką reikia parduoti, bet parduoti labai nori.

"Na, žinot, šiuo metu tokių dalykų neturim, bet pasidomėsim, jeigu reikės - užsakysim, parvešim. Jeigu rimtai galvojat - užsakysim pas gamintojus, mes klientą gerbiam ir mylim." - "Tai neturit?

Gaila, kad neturit, nes jeigu turėtumėt, būtumėt vieninteliai pasaulyje turintys tokį aparatą. Čia skambino radijo stotis "Bumsas", jūs esate eteryje, jus girdi visa Klaipėda. Kad girdėjo visa ar beveik visa Klaipėda netrukom įsitikinti. Tik padėjus ragelį į parduotuvę pasipylė skambučiai su komentarais. - "Tai ką, neturi generatoriaus, o kodėl neturi tokio gero daikto? Nusipirktume ir galėtume vidurvasarį mėgautis poledine žūkle."

Per pusvalandį - gal 20 skambučių. Populiarus tada buvo "Bumsas", klausomas. O pardavėjo buvo truputį gaila, visai iš veido buvo žmogus išėjęs... iki šiol tą situaciją jam priminus kažkaip keistai veidas susisuka...

Baltijos jūros priekrantės žuvys

Baltijos menkė (Gadus morhua callarias)

Kūnas verpstės formos. Galva didelė, žiotys galinės, su ilgu ūsu ant apatinio žiomens. Viršutinis žiomuo šiek tiek išsikišęs į priekį. Šoninė linija šviesi, šiek tiek išlenkta virš krūtinės peleko. Žvynai maži.

Turi tris nugaros ir du pauodegio pelekus. Subręsta 2-3 metų, kai kūno ilgis siekia 20-27 cm. Baltijos jūroje menkės užauga iki 1m ilgio ir apie 11 kg svorio.

Tačiau pasitaiko ir didesnių. Menkių arealas labai platus. Jos paplitusios Šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenynų jūrose. Baltijos menkė - tai Atlanto menkės porūšis, prisitaikęs gyventi prie ypatingų Baltijos sąlygų.

Baltijos jūroje menkės labai gausios, tačiau paplitusios nevienodai: dažnos vakarinėje bei vidurinėje jūros dalyse, rečiau pasitaiko Botnijos ir Suomių įlankose, o gėlose įlankose, tokiose kaip Kuršių marios, sutinkamos tik retkarčiais, atplaukdamos kartu su sūraus vandens srovėmis.

Menkės laikosi dideliais tuntais tiek priedugnyje, tiek ir kelis ar keliasdešimt metrų virš jo. Gyvenimo būdas priklauso nuo amžiaus ir sezono. Rudens ir žiemos periodu jaunikliai koncentruojasi priekrančių zonos seklumose, taip pat ir ties Klaipėda, dažniausiai nuo 30-40 iki 80 m gylyje.

Pavasarį pasklinda daug plačiau ir giliau. Neršia tik giliose įdubose, kuriose sūresnis vanduo ir yra palankios aplinkos sąlygos.

Migruoja netoli, dažniausiai jos neršia arti žiemojimo ir maitinimosi vietų. Menkės iš Klaipėdos rajono migruoja neršti į Gdansko įlanką ir Bornholmo įdubą, kovo - rugsėjo mėnesiais. Šių vertingų žuvų verslinė žvejyba limituojama. Draudžiama gaudyti verslinės žūklės įrankiais nuo birželio 10 d. iki rugpjūčio 20 d. Taip pat draudžiama žvejoti mažesnes nei 35 cm ilgio menkes.

Menkė nūnai labai populiarus mėgėjiškos žvejybos objektas. Prieš keletą metų buvo įprasta menkes gaudyti tik rudenį, dabar jau porą metų žvejai - mėgėjai gaudo jas ištisus metus, kai tik leidžia sąlygos.

Vis tik geriausi rezultatai būna rudenį, esant šaltam vandeniui, todėl rudenį norint užsisakyti laivelį menkių žūklei, dažnai tai reikia padaryti prieš 2-3 savaites.

Užsisakius ir pralaukus tas savaites, galima gauti šnipštą, nes būtent tą savaitgalį pakils vėjas ir apie jokį išplaukimą į jūrą nebus nei kalbos.

Gaudyti menkes labai paprasta, bent jau tada, kada jos aktyvios ir jeigu laivo kapitonas žino kur jų ieškoti. Kai menkės kimba - pagauna visi, mokantys, nemokantys, net ir visai nežvejojantys. Kad menkės neaktyvios - prasideda būrimai su sistemėlių spalvomis, dydžiais, traukimo būdais ir t.t.

Jau kelinti metai, dukart metuose UAB "Laivynas" ir klaipėdietiškas jo analogas "Hobio centras" organizuoja masines menkių gaudymo varžybas, kurios vis populiarėja. Paprastai prizines vietas jose nusineša visokie vilniečiai ir kiti nuo jūros nutolę piliečiai. Apie menkių gaudymo būdus ir subtilybes prirašyti pilni žurnalai žvejams ir pilnas Internetas.

Galiu tik pridurti, kad šviežia menkė - tai ne šaldyta iš parduotuvės, skirtumas didelis. Jeigu kas dar nebandėte - rekomenduoju. Kai kam patinka, kai kam ne. Tačiau bent jau vieną kartą pabandyti verta.

Orai

Na ką... orai patys matot kokie. Šeštadienis - vienintelė diena, kada galima tikėtis nesušlapti žvejyboje. Šiaip vyraus pats neteisingiausias - rytų vėjas. Visiems žvejams aišku, kad kibimo esant rytų vėjui tikėtis sunku.

Tačiau į žvejybą važiuoti reikia, faktas. Palankiausias variantas - žvejoti ant jūros krantelio, paplūdimyje. Vėjas pūs į nugarą, o plekšnės nelabai reaguoja į visokius ten niekingus rytų vėjus. Svarbu, kad plekšnės dydžiu būtų labiau panašios į plekšnes, o ne į penkių centų monetas.

Orų prognozė

Kas pietums?

Orinis žuvies pyragas

Reikės: 1 kg žuvies filė, 50 g pieniškų dešrelių, 50 g lašinių, 2 riekelės baltos duonos, didelis svogūnas, 5 valgomieji šaukštai pieno, 1-2 arbatiniai šaukšteliai kapotų kaparių, 0,5 stiklinės smulkiai sukapotų petražolių lapelių, acto, druskos, 250 ml grietinės, 2 kiaušiniai.

Žuvies filė išvalyti, apšlakstyti actu, pasūdyti ir uždėti troškinti jos pačios sultyse. Paskui ataušinti ir sumalti mėsmale drauge su pieniškomis dešrelėmis, lašiniais, svogūnu ir išmirkytomis baltos duonos riekelėmis. Petražoles ir kaparius sumaišyti su faršu, pagardinti actu ir druska. Į sviestu išteptą formą pridėti žuvies masės. Grietinėlę suplakti su kiaušiniais, atskirai išplakti baltymus. Viską sumaišyti ir gautą masę užpilti ant žuvies faršo. Dubenį (formą) pašauti į vidutiniškai įkaitintą orkaitę ir kepti 20 minučių. Su pyragu patiekti bulvių arba žalių salotų.

Myndė įkiš čia savo trigrašį vietoj komentaro. Tai ką... prieššventinis beprotizmas prasideda? Pyragiukus su žuvimi valgysim, kalėdinių akcijų lauksim. Nepamirškit, kad net ir prie pyragiuko su žuvimi, kad ir koks jis orus būtų, visada tiks puslitriukas to, ko net pavadinimo čia negaliu rašyti dėl netobulos įstatymų bazės. Skanaus.

Sąmonės nuotrupos

"Kažkas čia ne taip", - pagalvojo karosas, vaikydamasis po ežerą lydeką.

Pagaliau, atėjus vakarui, vyras po sunkiu dienos darbų nekantriai sėdasi į krėslą prie TV. Įsijungia, o ten kova dėl sunkiasvorių bokso čempiono titulo. Boksininkai apsikeičia keliais smūgiais ir jau nepraėjus pirmam raundui nokautuojamas vienas iš boksininkų. Kova baigta. Vyras susierzinęs pašoka iš fotelio ir rėkia: "Po velnių, visą dieną kankiniesi, lauki, nerviniesi, o čia bac - ir nieko". Iš virtuves pasigirsta moteriškės balsas: "Pagaliau ir tu mane supratai..."

Vyras grįžta namo iš žvejybos. Jį sutinka žmona su plakatu rankose "Aš su tavim nesikalbėsiu!!!". Na, vyras gūžteli pečiais, atsisėda į fotelį priešais televizorių. Po penkių minučių tarp jo ir televizoriaus atsiranda žmona su kitokiu plakatu "O žinai kodėl?!".

Žvejų parduotuvės jau išdžiaustė kalėdines nuolaidas. Galit pradėti siaubti...

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder