Ramos šventykla čia stūkso tūkstantmečius, piligrimai privalo nusiprausti 22-uose šventuose šaltiniuose, šuliniuose ir tvenkiniuose, kuriuos pasieki kilometrų ilgumo koridoriais, ir atsigerti iš jų.
Tuomet gali save laikyti naujai atgimusiu. Artūras sakė išties regėjęs minią senukų išminčių, atsiskyrėlių.
Dieviški rūmai mylimajai
Keleivis žavėjosi sunkiai įsivaizduojamos paskirties gynybiniais įrenginiais, priešų neįveikiamomis sienomis radžų rūmuose Džaipuro kalnuose.
Miestas vadinamas Rožiniu, nes pastatų spalva vyrauja rožinė, jis visas tarsi deimantas briaunotų kalnų "apsode".
Pasiekė ir pasaulio stebuklą - Tadž Mahalą Agroje. Istorija mena karalių, stačiusį beprotiškai gražius rūmus - mauzoliejų savo mylimajai.
Plušo 20 000 darbininkų, kuriems, baigus statybą, nukirto rankas, kad tokio pat nepastatytų.
Tačiau karalių, kuris jau buvo sumanęs priešais baltuosius rūmus pastatyti sau tarsi atspindį - juodąjį Tadž Mahalą, iki gyvos galvos įkalino forte jo paties sūnus.
Vargu ar valdovą guodė pusbrangiais akmenimis inkrustuotos forto sienos ar autentiški tobulos geometrijos ornamentai.
Akimirka, kai sustoja žemiškas gyvenimas
Šventajame Varanasyje Artūras praleido tris dienas; čia indui yra garbė numirti ir būti sudegintam. Plati, didinga Gango upė neskaidri, molina, jon eina maudytis žmonės, šunys, buivolai, ožkos.
Žmonės prieš pasinerdami ir išbūdami sraunioje srovėje, prieš kurią sunku irtis valtimi, ilgą laiką atlieka prašalaičiui nesuvokiamus ritualus, kalba mantras.
Mirusiųjų deginimas kainuoja, nes malkų stinga, jas atplukdo laiveliais. Velionį santūrūs dėl tikėjimo reinkarnacija gedėtojai tampriai įsuka į aliejais suvilgytą audinį, todėl nei vaizdas, nei kvapas nėra atgrasus.
Prieš tai įmerktas į Gangą, kūnas "kepa" 24 valandas, tačiau tiesiai virš Gango stovi ir tradicinis krematoriumas, kur palaikai greit virs pelenais, tačiau tai ceremonija be šventumo.
"Nors kartais nosį riečia kvapai, man visuomet imponuoja indų geranoriškumas, užgožiantis kai kuriuos žmogiškus trūkumus. Indijoje visada jaučiuosi saugus", - sako Artūras, sutikęs žmonių, kurie be atlygio kelias dienas buvo jo gidais.
Traukinyje jam teko šnekučiuotis su indų ponaičiais, kurie žinojo ne tik Europos politikos peripetijas, bet ir Baltijos respublikas.
"Vakarais ypač jauti indų pamaldumą: visose mažose šventyklėlėse uždegami smilkalai, meldžiamasi. Net taksi vairuotojas meldžiasi, ir viešbučio aptarnaujantis personalas valandžiukę skiria susikaupti, žemiškas gyvenimas akimirkai sustoja.
Sutemus, kai apmalšta karštis, Indijos miestų gatvėse prasideda šurmulys, nustelbiantis Basanavičiaus gatvės Palangoje triukšmą.
Geriama arbata, kava, žmonėjamasi, kyla apsipirkimo krautuvėse karštligė. Iki vidurnakčio visa aprimsta. Paprasti žmonės pragyvena iš karta po kartos perimamo amato.
Dauguma indų šeimų augina po dešimtuką vaikų, moterys gatvės gyvenime ir vakariniame šurmulyje veik nepastebimos.
Karvės, kurias laiko žmonės, prižiūrėtos, ganomos, tačiau susidarė įspūdis, jog daugiau matai palaidų, kurios niekam nepriklauso ir bastosi kur sumaniusios.
Kobras gali imt į rankas ir vyniotis kaip šalikus; Artūras liko nesužinojęs, ar joms ištraukti dantys, tačiau gyvatės nė nemėgina priešintis.
Artūras mano, jog patiems indams agresijos neskatina vegetarizmas; beje, sunkiausia Indijos miestuose surasti nevegetarišką valgyklą.
Beje, Artūras susigundė išmėginti Rytų astrologiją: sakė nenusivylęs itin preciziško astrologo su universiteto diplomu bei moksliniu laipsniu įžvalgomis.
Keliautojas sakė, jog pirkti parduotuvėse nėra malonu, tačiau be galo godžiai stebeilijosi į vienuose Agros miesto rūmuose rankomis audžiamus nuostabius kilimus: kruopščiai rišami mazgai, meistras vos ne medituoja, ir toks procesas, kol nuaudžiamas vienas vidutinis kilimas, trunka pusmetį.
Nepaprasto grožio kilimą įsigyti iš pirmų rankų gali už 300 dolerių, o parduotuvėje toks kainuos tūkstančius... Artūras tik parsivežė mažą kuklų kilimėlį su drambliukais - draugystei su itin dvasingu kilimų meistru prisiminti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą