Garsiausios Prancūzijos pilys (3)

Prancūziškas žodis "šato" (pranc. chateau) reiškia ir viduramžių pilį, tvirtovę, ir karališkąją rezidenciją, ir dvarą, ir tiesiog vyndarių sodybą. Tęsiame pažintį su garsiausiomis karalių rezidencijomis.

Šinonas (Chateau de Chinon)

Šinono pilis stūkso Prancūzijos centre, Endro ir Luaros departamente, ant Vieno upės kranto, Šinono mieste. Tai viena iš karališkųjų Luaros slėnio pilių. Ji pastatyta ant buvusių romėniškų įtvirtinimų ir yra sudaryta iš trijų dalių - visos jos atsirado skirtingomis epochomis. Vidurinėje pilyje yra karališkieji apartamentai ir bažnyčia. Ant uolos pastatytas Kudrė fortas grioviais atskiria vidinę pilį, o Sent Žoržo fortas saugo ją nuo lygumos pusės.

Pilis susijusi su tokiais istoriniais vardais kaip karalius Henrikas II, jo sūnus Ričardas I Liūtaširdis, jo brolis ir įpėdinis Jonas Bežemis, Karolis VII Prancūzas ir netgi Žana d'Ark...

17 amžiuje ši pilis priklausė Prancūzijos dvasininkui, didikui ir valstybės veikėjui kardinolui Armanui Žanui de Rišeljė (Armand Jean de Richelieu).

KUDRĖ forto viduje.

Karolis VII ir Žana d'Ark

Pagrindinis pilies statinys atsirado 954 m. grafo Blua Tibo (Thibaut de Blois) dėka. 1044 m. akmeninė tvirtovė, pakeitusi prieš tai čia buvusias medžio konstrukcijas, perėjo jo priešininko Anžu (Anjou) hercogo Žofrėjaus Martelio (Jofre Martel) nuosavybėn. Hercogas sujungė Kudrė fortą ir vidinės pilies gynybines sienas, pastatė laikrodžio bokštą ir varpinę.

Rytinę Šinono dalį pastatė Anžu kunigaikščių palikuonis Anglijos karalius Henrikas II Plantagenetas, Ričardo Liūtaširdžio (Anglijos, Normandijos ir Gaskonijos hercogo, Airijos ir Kipro valdovas tuo pat metu) tėvas. Ši dalis buvo pavadina Šventojo Georgijaus tvirtove. Darbai vyko karaliui gyvam esant ir po jo mirties, vadovaujant palikuonims, iki 1205 m. Tuomet pilis po daugelio mėnesių apgulties perėjo Prancūzijos karaliui Pilypui Augustui. Pilis buvo statoma toliau, iki pat 15 a. Šiame amžiuje joje atsirado karališkieji apartamentai ir sosto salė.

Šinone savo rezidenciją buvo įkūręs princas Karolis, kurį iš Paryžiaus išvijo burgundai ir kuris nepakluso tėvo sutarčiai su anglais perleisti sostą Anglijos karaliui Henrikui V. 1422 m. jis pats pasiskelbė karaliumi. 1429 m., tuo metu, kai savo teises į karūną pareiškė Anglijos karalius Henrikas V, princas Karolis Šinone susitiko su Žana d'Ark. Po jos vadovaujamo išsivadavimo karo jis vainikavosi Reimse kaip Karolis VII ir 1437 m. įžengė į Paryžių. Šinonas tapo karaliaus rūmais. Netrukus čia įsikūrė jo žmona karalienė Marija Anžu, Liudviko II Anžu duktė. Beje, ji pagimdė Karoliui net 15 vaikų.

Karolis VII Šinone sukūrė valstybę, laisvą nuo valstybinių feodalinių institucijų. Būtent jo valdymo laiku pilis išgyveno klestėjimą.

LAIKRODŽIO BOKŠTAS. 11 amžiuje Anžu hercogas Žofrėjus Martelis sujungė Kudrė fortą ir vidinės pilies gynybines sienas, pastatė laikrodžio bokštą ir varpinę.

Tamplieriai

Pilyje taip pat buvo kalėjimas, jame 1308 m. kalėjo daug tamplierių.

Kryžiaus žygių metu suformuotas riterių ordinas ("templiers" kilęs nuo temple - "šventykla") 13-14 amžiais sukaupė galybę turtų ir didelę įtaką. Ordinui priklausė žemės tiek kryžiuočių įsteigtose valstybėse Palestinoje ir Sirijoje, tiek Europoje. Popiežius tamplieriams buvo suteikęs daug privilegijų. Ordinas buvo tapęs savarankiška valstybe su savo kariuomene, teismais, policija ir finansais. Riteriai sėkmingai vertėsi ūkine, bankine bei prekybine veikla. Kai tamplierių santykiai su Katalikų bažnyčios vadovais ir Europos monarchais suprastėjo, pastarieji ėmė ordino narius suiminėti, kalinti ir žudyti, o 1312 m. popiežius Klimentas V ordiną visai panaikino. Daugelyje Prancūzijos miestų tamplieriai buvo sudeginti ant laužų. Didysis magistras, kaip neatgailaujantis eretikas, 1314 m. buvo sudegintas Dievo Motinos katedros (Notre Dame) aikštėje.

Šiandien turistai, apsilankę Šinone, gali savo akimis išvysti, kur 14 amžiaus pradžioje buvo kalinami tamplieriai. Tai niūrus masyvus, trijų aukštų, pastatas, kurio aukštis - 25 m, o sienų storis - 3 metrai. Po pastatu - gilūs požemiai. Jais taip pat gali pasivaikščioti lankytojai. Kudrė forte yra išlikę tamplierių piešiniai ant sienų.

VARDAI. Šinono pilis mena Karolio VII, Liudviko XII, popiežiaus Aleksandro VI ir kitus istorinius veidus...

Popiežiai ir kardinolai

Šinono pilies istorija susijusi ir su Liudviko XII vardu.

Visi keturi Prancūzijos karaliaus Karolio VIII vaikai anksti mirė, todėl Liudvikas, kaip Karolio V proanūkis, tapo sosto įpėdiniu. 1476 m. jis vedė Liudviko XI dukrą Joaną de Valua (Joana de Valois), tačiau dėl politinių priežasčių, siekdamas išlaikyti Bretanę, su ja išsiskyrė ir vedė Karolio VIII našlę Oną Bretanietę. Būtent Šinono pilyje Liudvikas XII priėmė popiežių Aleksandrą VI (Roderiką Bordžiją), davusį leidimą skirtis. Beje, tai buvo kontroversiškiausias Renesanso epochos popiežius.

17 amžiuje pilį užvaldė kardinolas Rišeljė. Vėliau ją paliko savo palikuonims. Pilis buvo apleista ir ėmė griūti. 1854 m. prasidėjo jos palaipsnė rekonstrukcija.

19 a. pabaigoje Šinono pilis buvo pripažinta istoriniu paminklu, nuo 1968 m. ja rūpinasi miesto valdžia.