Garsiausios Prancūzijos pilys (5)

"Vakarų ekspreso" inf.

2015-05-23 14:01

Prancūzija - pilių, riterių, karalių bei pasakų tėvynė. Ištisus šimtmečius pilys buvo šios šalies kultūros židiniai. Tai ne tik architektūros šedevrai, bet europietiškosios civilizacijos istorijos liudytojai: čia buvo kuriama šalies istorija, čia vystėsi mokslas ir menai. Šiandien tūkstančiai Prancūzijos pilių yra tapusios muziejais ar viešbučiais. Juos kasmet aplanko daugiau nei 6 mln. turistų.

Prancūziškas žodis "šato" (pranc. chateau) reiškia ir viduramžių pilį, tvirtovę, ir karališkąją rezidenciją, ir dvarą, ir tiesiog vyndarių sodybą. Tęsiame pažintį...

Blua (chateau de Blois)

Blua pilis yra didžiausia iš visų Luaros karališkųjų rezidencijų. Ji įsikūrusi Blua mieste, esančiame centrinėje Prancūzijoje, tarp Orleano ir Turo, Luaros dešiniajame krante, 160 km nuo Paryžiaus.

2. LIUDVIKO XII skulptūra.

Blua miestą įkūrė romėnai. Viduramžiais jis buvo grafystės centras, nuo 1391 m. priklausė Orleano kunigaikščiams, o 16 a. buvo Valua dinastijos karalių rezidencija.

Karalienė Margo

Pilyje įvairiu laiku gyveno 10 karalienių ir 7 karaliai. Tai buvo mėgstama Liudviko XII ir Pranciškaus I rezidencija.

Blua rūmai mena daug istorinių įvykių. Čia 1499 m. vyko Cezario Bordžijos (Cesar de Borja) vestuvės. Čia 1589 m. mirė Kotryna Mediči (Catherine de Medicis) - paskutinių trijų Valua dinastijos karalių - Pranciškaus II, Karolio IX ir Henriko III - motina. Iš viso Kotryna Mediči ir jos vyras Henrikas II susilaukė 10 vaikų, tačiau bene pusė jų neišgyveno. Jų dukra Margarita - septintasis vaikas, po santuokos su Henriku Navariečiu (būsimuoju Henriku IV) tapo garsiąja karaliene Margo. Jos sesuo Elžbieta - Ispanijos karaliaus Pilypo II trečiąja žmona.

Margarita mylėjo hercogą de Gizą (de Guise) ir norėjo už jo ištekėti, tačiau jos motina Kotryna Mediči turėjo politinių planų: ji siekė, kad dukra taptų Henriko Navariečio žmona ir šiuo būdu būtų baigti religiniai karai Prancūzijoje. Apie Kotryną Mediči sklinda kraupios legendos: pasakojama, kad ji buvusi "profesionali" nuodytoja. Ir dabar turistams rodoma jos nuodų slėptuvė. Pasakojama, kad Henriko Navariečio motina mirė įtartinomis aplinkybėmis, dar prieš savo sūnaus vedybas. Įtariama, kad būtent Kotryna Mediči apnuodijo ją pirštinėmis, kurios buvo jai nusiųstos kaip būsimų vestuvių dovana.

HENRIKAS III, Kotrynos Mediči ir Henriko II sūnus, paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (1574-1589 m.) trumpu laikotarpiu buvo ir Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius. Čia Henriko Valua - Abiejų Tautų Respublikos karaliaus - herbas.

Hercogas de Gizas 1588 m. buvo žiauriai nužudytas Blua pilyje - Margo brolio Henriko III nurodymu, mat su broliu kardinolu surengė katalikų sukilimą Paryžiuje norėdamas paimti nelaisvėn karalių. Po mirties bausmės, įvykdytos Blua pilyje, jų pelenai buvo išbarstyti virš Luaros.

1586 m. Henrikas III savo seserį Margaritą de Valua 18 metų kalino Usono pilyje. Per tą laiką Margo parašė memuarus. Tai buvo pirmasis Prancūzijoje tokio pobūdžio tekstas, kurio autorė - moteris.

1599 m. Margo brolis karalius Henrikas III buvo nužudytas, o jos vyras Henrikas Navarietis tapo naujuoju Prancūzijos karaliumi - Henriku IV. Tačiau galiausiai jų santuoka buvo anuliuota, nes Margarita negalėjo turėti vaikų.

RENESANSINIS korpusas. Apie nuostabius terasinius sodus, egzistavusius čia Renesanso epochoje, primena tik oranžerija, į kurią kadaise žiemą įnešdavo apelsinų ir citrinų medžius.

Po to, kai ši santuoka su Margarita buvo pripažinta negaliojančia, Henrikas IV vedė Mariją Mediči (Marie de Medici). Ši moteris taip pat gyveno Blua pilies rūmuose.

Henrikas III ir Lietuva

1573 m. birželio 19 d. Henrikas Valua tapo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karaliumi. 1574 m. vasario 21 dieną jis buvo oficialiai karūnuotas Krokuvoje. Lenkijoje jis daug puotavo ir mažai rūpinosi valstybės reikalais. Jam nepatiko nei vietinis klimatas, nei papročiai. Savo pažado vesti Žygimanto Augusto seserį Oną (beje, jam tada buvo 23 m., o jai - 50 m.) nesilaikė ir svajojo abi šalis valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzija - kaip monarchas. Galiausiai, pakaraliavęs vos 5 mėnesius, Henrikas iš Kotrynos Mediči gavo žinią, kad mirė jo brolis Karolis IX. Tuomet slapta, niekam nieko nesakęs, pabėgo į Prancūziją ir tapo Henriku III. Nors ATR senatoriai reikalavo, jis atgal nebegrįžo. 1575 m. buvo paskelbtas naujas tarpuvaldis ir pradėta ruoštis kito karaliaus rinkimams. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Henrikas Valua nebuvo net apsilankęs...

Epochų galerija

Įvairias epochas ir jų įvykius pilis saugo įamžinusi įvairiose architektūrinėse dalyse. Pagrindinė pilies rūmų dalis atsirado 15 a. Orleano hercogų rūpesčiu. Vėlyvieji viduramžiai į mus žvelgia iš gotiškojo 1498-1503 m. korpuso, pastatyto Liudviko XII įsakymu. Būsimasis monarchas, vienas iš Orleano hercogų, gimė senajame Blua pilies donžone ir liko joje gyventi, kai 1498 m. tapo Prancūzijos karaliumi Liudviku XII. Jo dukra Klaudija taip pat buvo prisirišusi prie šios rezidencijos. Ji atkakliai reikalavo, kad jos vyras Anguleno grafas, o vėliau - Prancūzijos karalius Pranciškus I skirtų lėšų vėlyvosios gotikos rūmams atnaujinti itališkojo renesanso dvasia. Po žmonos mirties Pranciškus I nebenorėjo iš Ambuazo keltis į Blua, ir renesansiškasis rūmų sparnas liko nebaigtas statyti.

MARGARITA de Valua (vėliau - karalienė Margo) vaikystėje. Kotrynos Mediči dukra slapta mylėjo savo brolio priešininką hercogą de Gizą. Jos mylimasis 1588 m. buvo žiauriai nužudytas Blua pilyje, o jo pelenai išbarstyti virš Luaros upės.

Šiuo metu Liudviko XII priestate veikia muziejus: čia galima išvysti 17-19 a. eksponatų: paveikslų, gobelenų, kostiumų.

Renesanso epochą mena Pranciškaus I (1515-1520 m.), kuris, kaip minėjome, vedė Liudviko XII dukrą, korpusas. Jo fasadą puošia garsieji sraigtiniai laiptai. Apie nuostabius terasinius sodus, egzistavusius čia Renesanso epochoje, dabar primena tik oranžerija, į kurią kadaise žiemą įnešdavo apelsinų ir citrinų medžius.

Klasicizmo stiliaus korpusas pastatytas 1635-1638 m. karaliui Liudvikui XIII. Tuo metu pilis prarado turėtą politinę reikšmę. Liudvikas XIII iš sostinės čia atsiuntė savo motiną Mariją Mediči (Marie de Medici) - antrąją Prancūzijos karaliaus Henriko IV žmoną (po "skyrybų" su Margo). Vėliau pilyje šeimininkavo jos kitas sūnus - Orleano hercogas Gastonas. Apie 1637 m. pilyje atsirado naujas pastatas - trijų aukštų Gastono Orleaniečio fligelis. Tai vėlyviausias pilies statinys, pastatytas baroko stiliumi.

18 a. Blua atiteko Lenkijos karalienei Marysenkai. Vėliau, Didžiosios prancūzų revoliucijos metais, pilis buvo paversta kareivinėmis ir patyrė didžiulį nuosmukį.

KARALIENĖ Kotryna Mediči savo gyvenimą baigė Blua rūmuose.

19 a., karaliaus Liudviko Pilypo (1830-1848 m.) laikais, to meto istorinių paminklų ministro, rašytojo, "Karmen" autoriaus Prospero Merimė (Prosper Merimee) rūpesčiu prasidėjo Blua rekonstrukcija. P. Merimė įtraukė Blua į Prancūzijos istorinio pavedo sąrašą antruoju numeriu - iškart po Versalio. (Priminsime, jog P. Merimė domėjosi ir lietuvių kalba bei etnografija, parašė novelę "Lokys", kurioje vaizduojama XIX a. Lietuva.)