Garsiausios Prancūzijos pilys (8)

Žjė pilis (Chateau de Gien)

Luaros slėnis pribloškia karališkųjų rezidencijų gausa. Daugiausiai čia vyrauja Renesanso epochos architektūros šedevrai, esama klasicizmo ir gotikos paveldo. Pilis, esanti Žjė miesto centre, buvo pirmasis Renesanso stebuklas Prancūzijoje, nors ir priimta sakyti, jog tai Ambuazas - pilis, kurioje dirbo ir savo dienas baigė Leonardas da Vinčis, gimė ir mirė Karolis VIII, užaugo Pranciškus I, gyveno Henrikas II su žmona Kotryna Mediči, augo jų vaikai... (apie tai rašėme pirmojoje šio ciklo dalyje). Iki šių dienų istorikai nėra įsitikinę, ar Ambuazas, ar Žjė buvo pirmasis Renesanso kūrinys.

Žjė rūmai, iškilę virš visų kitų miesto statinių, pastatyti iš baltojo kalkakmenio ir raudonų plytų išilgai upės. Visi pilies langai žiūri į pietus. Vidiniame kieme stūkso trys aštuonkampiai bokštai, kiekviename iš jų - spiraliniai laiptai, vedantys į kambarius.

PORCELIANAS. Žjė miestas nuo seno garsėja savo porceliano manufaktūra. Dirbiniams būdinga tamsiai mėlyna puošyba. Po viešnagės pilyje nepamirškite apsilankyti ir porceliano dirbinių muziejuje. Gienshop.com nuotr.

Žjė miestas garsėja porceliano dirbiniais, be to, yra laikomas prancūzų medžioklės sostine. Miesto ir pilies istorija susijusi būtent su medžiokle...

Karalių pramogos

Didžiuliai Orleano miškai, apimantys tūkstančius hektarų, traukia medžiotojus per amžius iki šių dienų. Jų tikslas - didelės antys, nors kadaise čia medžioti ir elniai, stirnos bei kiti laukiniai gyvūnai. Pilis atsirado medžiotojų namelio vietoje, čia apsistodavo visi šią pramogą mėgę karaliai.

Rūmuose šiandien įrengtas medžioklės muziejus, kuris labiausiai pribloškia ginklų kolekcionierius: jų čia - visa galybė. Tai eksponatai nuo Liudviko valdymo laikų iki mūsų dienų, puošti dramblio kaulu, auksu, sidabru, brangakmeniais...

Jeigu domitės kostiumo istorija, Žjė pilyje jus patrauks ir medžioklės drabužių sagų bei sąsagų kolekcija: jų esama daugiau nei 5000.

Pilyje taip pat eksponuojami medžioklės trofėjai (nuo pat Liudviko XIV laikų) ir meno kūriniai: gobelenai, tapybos darbai, graviūros, keramika medžioklės tema. Čia pamatysite ir Liudviko IV - Karaliaus Saulės - dvaro dailininko Fransua Deporto (Alexandre-Francois Desportes) drobes: jų iš viso yra 75. Beje, F. Deportas mėgo tapyti ne tik karalių su svita medžioklėje, bet ir jo mylimus šunis.

Didžiausia pilies salė verta dėmesio ne tik dėl joje kabančių paveikslų: čia daug įmantrių senovinių židinių, nuostabios lubos su gegnėmis.

Ana Prancūzė

Žjė pilis mena daugybę istorinių vardų ir veidų... Joje du kartus buvo apsistojusi Orleano mergelė Joana Arkietė - Žana d'Ark. Pirmą kartą - keliaudama iš karališkojo Vokulero, antrą kartą - kai lydėjo Karolį VII į jo vainikavimą Reimse.

Šiuose rūmuose Pranciškus I pasirašė sutikimą perduoti šalies valdymą savo motinai regentei Luizai Šarlotei Savojietei. Kitas monarchas - jos vyras Liudvikas XI, 1484 m. Žjė pilyje perdavė valdymą savo dukrai Anai de Božė (Anne de Beaujeu) - Anai Prancūzei, nes jo sūnus Karolis VIII buvo silpnos sveikatos... Liudvikas XI, labai skeptiškai vertinęs moters protines galimybes, apie ją sakė: "Tai mažiausiai kvaila moteris visoje Prancūzijoje." Iš tiesų Ana Prancūzė buvo viena galingiausių moterų XV amžiaus pabaigoje: ji buvo vadinama "Madame la Grande" - Didžiąja ponia. Po tėvo mirties Ana Prancūzė valdė Prancūziją kartu su savo vyru Pjeru de Božė - Pjeru II Burbonu (Pierre II de Bourbon): Pjeras, kovęsis už karalių, buvo tapęs jo patarėju ir patikėtiniu.

FRANSUA DEPORTAS, Liudviko IV - Karaliaus Saulės - dvaro dailininkas. Žjė pilyje šiandien eksponuojamos 75 jo nutapytos drobės. Tapytojas mėgo vaizduoti ne tik karalių su svita medžioklėje, bet ir jo mylimus šunis. (Autoportretas, tapytas 1699 m., yra Luvro muziejaus nuosavybė). Wikipedia.org nuotr.

Žjė pilis buvo perstatyta XVI amžiaus pradžioje būtent Anai Prancūzei. Ji pertvarkė rezidenciją imdama pavyzdžiu Plesi le Tur (Le chateau de Plessis-lez-Tours) pilį, kurią pastatė jos tėvas.

Pilyje ilgą laiką gyveno Pranciškaus I sūnus Henrikas II, persekiojęs Prancūzijos evangelikus reformatus (kalvinistus, Prancūzijoje vadinamus hugenotais). Čia slėpėsi ir jo žmona regentė Kotryna Mediči su sūnumi Karoliu IX, surengę jų skerdynes... Įdomus faktas: Karolio IX sesuo Karalienė Margo žudynių (Baltramiejaus nakties) išvakarėse ištekėjo už protestanto Henriko Navariečio. Tikslus tuo metu nužudytų hugenotų skaičius nėra žinomas; manoma, jog iš viso galėjo žūti nuo 10 000 iki 70 000 žmonių, pasisakiusių už bažnyčios reformą. Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis. Karolis IX teisinosi, kad hugenotai buvo surengę sąmokslą prieš karalių ir katalikų tikėjimą.

ANA PRANCŪZĖ, Liudviko XI dukra, buvo viena galingiausių moterų XV amžiaus pabaigoje - XVI a. pradžioje. Po tėvo mirties valdė Prancūziją kartu su savo vyru Pjeru de Božė. Gyveno Žjė pilyje. Wikipedia.org nuotr.

Žjė rūmuose paauglystėje, vykstant kariniams pilietiniams konfliktams šalyje, slapstėsi būsimasis Karalius Saulė - Liudvikas XIV su savo motina Ana Austre. Dažnai lankydavosi čia ir suaugęs, mat mėgo medžioklę.

Prancūzų revoliucijos metu rūmai išliko nepažeisti, tačiau labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

1823 m. iš pilies paveldėtojų nieko neliko gyvų, ir Luaros departamentas pilį perėmė savo žinion. 1958 m. čia duris atvėrė medžioklės muziejus.