Posakis, jog bet kuri kelionė yra kelionė į save, sunkiai nuginčijamas. Ji gali pakeisti pasaulėžiūrą, religiją, gyvenseną arba išryškinti visiškai naujus, mums patiems netikėtus dalykus.
Oro uosto sindromas
Jei oro uoste matote visiškai nesiorientuojantį žmogų, kuris visų klausinėja, kur jam eiti, nors kas penki metrai iškabintos rodyklės ir schemos, vedančios prie reikiamų vartų, negalite būti tikras, kad toks klaidžiojimas nėra psichozės požymis. Galimas daiktas, žmogus nebežino, kur ir kodėl išvyksta, netgi pamiršo, kas jis toks. Šis fenomenas psichiatrų yra aprašytas kaip "oro uosto" sindromas. Pagal aprašymo autorių S. Šapirą (Shapiro), nestabiliam žmogui buvimas didžiuosiuose oro uostuose gali išprovokuoti tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes psichozines reakcijas.
"Kartą man paskambino mūsų agentūros partneriai iš JAV ir suglumę pasakojo, kad kažkas keisto darosi su į šalį atvykusiu mūsų klientu, - "Vakarų ekspresui" pasakojo "Kelionių akademijos" pardavimo vadybininkė Jurga Petronytė. - Žmogus buvo visiškai praradęs nuovoką, nežinojo, kur yra ir ko atvyko."
Problemos prasidėjo būtent oro uoste. Čia atvykėlį pasitikę amerikiečiai pirmiausiai nustebo, kad žmogus neturi jokio bagažo. "Jie pagalvojo, gal jį apvogė, bet kai pamatė, kad jis ne tik neturi daiktų, bet ir elgiasi keistai, ėmė spėlioti, kad greičiausiai bus pamiršęs išgerti kokių nors būtinų vaistų, ir suskubo skambinti į Lietuvą", - pasakojo Jurga.
Agentūros darbuotoja ėmė ieškoti kliento artimųjų, galiausiai prisiskambino žmonai. "Ji atsakė, kad vyras jokių vaistų negeria. Sveikatos problemų nėra turėjęs ir nieko panašaus niekada jam nebuvo atsitikę."
Amerikiečiai, vyriškį apgyvendinę viešbutyje, kitą rytą vėl susidūrė su problema: tautietis niekur nenorėjo iš jo kojos kelti.
"Įsivaizduokite, žmogus nusipirko unikalią 20 dienų kelionę po tokią šalį kaip Amerika, gerokai iš anksto suderino maršrutą, kuriame - ir gamta, ir miestai... ir dabar nenori kelti kojos iš viešbučio! - pasakojo Jurga neįtikimą istoriją. - Maža to, antrą savo viešnagės naktį jis staiga sugalvojo pasivaikščioti ir iškeliavo, kur akys veda. Atsidūrė ne itin turistams rekomenduojamame lankyti rajone. Iš ten į viešbutį buvo parvežtas policijos ekipažo."
Keisčiausia, sakė Jurga, kad tai buvo nemenką kelionių patirtį sukaupęs žmogus, išmaišęs visą Aziją.
"Jam grįžus kurį laiką net delsiau skambinti ir teirautis, kaip sekėsi, nenorėjau trikdyti, nes neįsivaizdavau, kokių atsiliepimų man tikėtis, bet kai galiausiai pasiryžau ir paskambinau, kitame laido gale išgirdau džiugų balsą ir patikinimą, jog kelionė buvo fantastiška ir kad viskas klojosi kuo puikiausiai. Lyg nieko nebūtų nutikę..."
Amerikiečiai, laimei, vis dėlto prišnekino lietuvį apžiūrėti šalį, nors, pasak Jurgos, visą tą laiką turėjo jį visur vedžiotis už rankos.
"Aš pati nuo seno esu užsikrėtusi aistra keliauti ir žinau, jog kelionė yra savotiškas asmenybės tyrimas: paūmėja turimos ligos ir išlenda netikėti nelaukti dalykai. Tačiau tokio emocinio šoko ar ko nors panašaus niekada nesu patyrusi. Aš labiau linkusi apsirgti kokiomis nors peršalimo ligomis prieš pat kelionę, - juokėsi pokalbininkė, - bet kai išvykstu - visada viskas būna gerai. Nesuprantu, kodėl sveikam ir daug keliaujančiam žmogui taip nutiko. Gal koks Amerikos sindromas..?"
Nuo Jeruzalės iki Paryžiaus
"Kelionės išryškina ne tik asmenybės bruožus, bet ir ligas, - sakė psichiatrė Danguolė Regina Survilaitė. - Todėl, kad kelionė visada susijusi su stresu, rizika, nemiga, nuovargiu. Aštuonios valandos lėktuve, kai negali pasivaikščioti nei ištiesti kojų, o kur dar laiko juostų kirtimas, dienos režimo susijaukimas, nemiga... Tai galingas iššūkis žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
Psichiatrė Danguolė Regina Survilaitė
Sunku pasakyti, kas nutiko konkrečiam žmogui, neištyrus jo sveikatos (pirmiausiai - fizinės). Bet kurią kelionę reikia rinktis labai atsakingai, gerai pagalvojus ir pagal savo galimybes.
Dažnai taip būna, kad žmogui reikia daug poilsio, gerai išsimiegoti, pagulinėti kokiam nors kaime, o jis susiruošia keliauti į Australiją. Arba kitas gal itin jautrus higienos reikalams, o vyksta į Indiją "ieškoti savęs". Ir pirmiausiai ten atranda nešvarą, karštį, minias žmonių, chaosą... Pasikeičia klimatas, kultūra, aplinkybės, pridėkim dar kalbos barjerą... Dažną ištinka šokas, depresija. Kita vertus, visiškai sveikos, atsparios asmenybės kelionių psichozių nepatiria, tad kaltinti dėl to Amerikos ar Indijos nereikėtų", - sakė psichiatrė.
D. Survilaitė yra išstudijavusi jau seniai pasaulyje pastebėtus psichopatologinius sindromus, kurie buvo pavadinti miestų ir valstybių vardais.
"Jeruzalės sindromas, Paryžiaus sindromas, Indijos, Vietnamo, Persijos įlankos, Izraelio, Oslo, Berlyno, Afrikos... Taip, šie pavadinimai yra susiję su kelionėmis ar nacionaliniu identitetu, kiti atitinka potrauminio streso sutrikimą. Kelionė, šalies koloritas jiems įtakos turi, tačiau ne kelionė ir ne šalis yra sindromo priežastis", - sakė medikė.
Kai kurių sindromų pavadinimus sugalvojo netgi ne medikai, o politikai ir žurnalistai, kurie medicininius terminus labiausiai linkę platinti populiariojoje literatūroje. D. Survilaitė paminėjo aprašytą smurto atvejį, kai vyras mušė žmoną, o žurnalistė tai pavadino "Stokholmo sindromu" - todėl, kad žmona smurtautoją užjautė.
Stokholmo sindromu vadinama situacija, kurioje įkaitas ima palaikyti pagrobėjo pusę, užjaučia jį ir netgi jam padeda. Kriminologas ir psichiatras Nilsas Bejerotas (Nils Bejerot) Stokholmo vardu minėtą psichikos reiškinį pasiūlė pavadinti po to, kai po banko "Kreditbanken" apiplėšimo Švedijos sostinėje 1973 m. rugpjūtį aukos (banko darbuotojai), su pagrobėjais išbuvusios 6 dienas, po išlaisvinimo ėmė juos ginti.
Vilniaus sindromas?
"Vilniuje buvo toks atvejis, kai lenkų piligrimė, lankiusi šventąsias vietas, pasiklydo, nebesusivokė nei kas, nei kaip, ėmė kliedėti, ir jei tik psichikos specialistai būtų žurnalistams patvirtinę, jog tai "sindromas", kurį sukėlė šventų vietų lankymas, šiandien turėtume dar ir "Vilniaus sindromą", - pasakojo D. Survilaitė. - Nors toji piligrimė - senas, ligotas žmogus, greičiausiai per mažai pailsėjęs. Apskritai sindromas yra medicininė kategorija, apibrėžiama kaip simptomų, turinčių griežtus kriterijus, derinys. Jis turėtų būti diagnozuojamas tik medikų."
Sindromų su geografiniais pavadinimais oficialioje ligų klasifikacijoje, pasak D. Survilaitės, nėra: "Tarp šiuolaikinių psichiatrų vis dar vyksta diskusijos, ar jiems ten derama vieta."
Jeruzalės sindromas
Tokiu vardu pavadintas šokas ištinka kai kuriuos turistus ar piligrimus, atvykusius į šventąjį miestą. Žmogus staiga pajunta turįs pranašo savybių, be to, ima manyti, jog privalo išgelbėti pasaulį. Elgesys pasireiškia teatrališka kalbos bei judesių maniera.
Kasmet į psichiatrines ligonines pakliūva iki 40 žmonių su ypač ryškia Jeruzalės sindromo simptomatika.
Šis sutrikimas nėra būdingas kurios nors vienos religijos atstovams, tačiau nepastebėta, kad būtų pasireiškęs musulmonams.
Pirmą kartą minėtą sindromą 1930 m. aprašė Jeruzalės psichiatras Heinzas Hermanas. Jis stebėjo kelių savo pacientų, apsilankiusių Jeruzalėje, psichikos sutrikimus, pasireiškusius ūmiais religinio turinio kliedesiais.
Per 13 metų (1980-1993 m.) į psichiatrus kreipėsi 1200 turistų, 470 buvo hospitalizuoti.
Anot D. Survilaitės, su religiniais kliedesiais susiję sutrikimai buvo pastebėti jau viduramžiais - Mekoje, Indijoje ir t. t.
"Nebūtinai toks sindromas pasireiškia asmenims, kurie jau anksčiau patyrė psichikos sutrikimų. Tokius pojūčius išgyvena ir sveiki žmonės: jiems psichozė prasideda tik atvykus į Jeruzalę, o išvykus nebesikartoja", - sakė gydytoja.
Paryžiaus sindromas
Kasmet Paryžių aplanko apie 1 milijoną ramių ir mandagių japonų. Apie vieną ar dvi dešimtis iš jų ištinka stiprus kultūrinis šokas: jie kliedi ir jaučiasi persekiojami. Šie žmonės - psichiškai sveiki, o tokią reakciją, spėjama, sukelia kalbos barjeras, multikultūriniai įpročiai, fizinis ir protinis išsekimas.
Pirmą kartą Paryžiaus sindromą aprašė A. Viala su bendraautoriais prancūzų psichiatrijos žurnale "Nervure".
Anot prancūzų spaudos, Paryžiuje gyvena apie 30 tūkst. japonų; dalis iš jų minėtą sutrikimą patyrė po 3 įsikūrimo šiame mieste mėnesių.
Indijos sindromas
Psichiatrės D. Survilaitės teigimu, neištyrus kiekvieno konkretaus atvejo, vien iš simptomų negalima pasakyti, ar sveiką žmogų ištiko kultūrinis šokas, ar jis jau prieš išvykdamas sirgo psichikos liga.
"Anksčiau psichikos sutrikimų turintys asmenys į keliones paprasčiausiai nevykdavo. Dabar sienos atviros, ir įvairios ribinės asmenybės laisvai keliauja po pasaulį. Dažniausiai jos renkasi Indiją, nes čia gali atsiverti, pasijusti laisvi. Taigi klausimas - ar Indijoje žmonės išprotėja, ar išprotėję žmonės plūsta į Indiją, lieka atviras."
SINDROMAS. Nestabiliam žmogui buvimas didžiuosiuose oro uostuose gali išprovokuoti tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes psichozines reakcijas.
Keliauja visi
Būna, kad ir mūsų psichiatrams tenka gydyti svetimšalius: ir dėl esamų ligų, ir dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.
Prieš keletą metų į psichiatrijos ligoninės stacionarą iš Vilniaus oro uosto buvo atvežtas neadekvačiai besielgiantis ispanas: jis sėdėjo ir žiūrėjo į vieną tašką, nėjo į lėktuvą - dėl paūmėjusios šizofrenijos.
"Šis žmogus daug keliavo, lankėsi Europos šalyse, JAV, o Lietuvoje kelias naktis blogai pamiegojo, pamiršo išgerti vaistus, ir jam liga paūmėjo. Gydant būklė pagerėjo, ir iš Barselonos atvykusi jo sesuo keliautoją išsivežė namo", - pasakojo D. Survilaitė.
Anot gydytojos, tariamam "oro uosto" sindromui būtų galima priskirti ir kitą klinikinį atvejį iš jos praktikos, kai lietuvių vyrukui psichozė išsivystė išvykus į Švediją. Išlipęs iš lėktuvo jis apie šešias valandas oro uoste laukė pasitikti turėjusių draugų ir staiga pasijuto labai blogai. Jautėsi tartum sapne. Tačiau atidirbo 3 mėnesius ir į psichiatrus kreipėsi tik grįžęs į Lietuvą.
Šis žmogus jau buvo gydytas dėl ūmios stresinės reakcijos, kai susibaręs su motina susipjaustė ranką. Įdomus faktas, kad jo motina, ekonomistė, domėjosi bioenergetika ir ekstrasensorika.
Klausimas, ar Indijoje žmonės išprotėja, ar išprotėję žmonės plūsta į Indiją, lieka atviras.
... ir kiti gyvenimo sindromai
Įvairioje literatūroje minimi šimtai įvairiausių sindromų, susijusių ne tik su šalimis, bet ir su jų istoriniu bei meno palikimu.
Pasirodo, haliucinacijos bei kliedesiai gali prasidėti ir nuo ypatingo gamtos grožio - Stendalio sindromas, Romos muziejuose jautresnį žmogų gali ištikti Rubenso sindromas (stiprūs seksualiniai pojūčiai), o kur dar įvairių menininkų, rašytojų ir jų veikėjų garbei pavadintos psichozės, kaip antai "Alisos stebuklų šalyje" su liliputinėm haliucinacijom... Iš įdomesnių dar paminėtinas Pizos sindromas, kuriuo švedų psichiatras Karlas Ekbomas su bendraautoriais pavadino atvejus, kai žmogui nuo kai kurių vaistų atsiranda šalutinis poveikis ir pakinta jo stovėsena ("rotacija einant didėja ir jis linkęs suktis priešinga ėjimo kryptimi"). Paprastai tariant, poza primena Pizos bokštą.
Dar žinomas "kinų restorano sindromas", kurį vienas kinas apdainavo medicinos žurnale: esą tuomet, kai apsilanko kinų restorane JAV, po 15-20 min. jam ima tirpti užpakalinė sprando dalis, paskui palaipsniui rankos ir nugara, apima bendras silpnumas ir padažnėja pulsas. Simptomai trunka apie dvi valandas.
Bene populiariausias tarp keliautojų - "užsienio akcento sindromas", kai žmogus, grįžęs iš kito krašto, ima kalbėti su užsienietišku akcentu...
"Manau, ateityje neįprastų būsenų aprašymų sulauksime dar daugiau, nes žmogaus psichika labai greitai reaguoja į visuomeninio gyvenimo pokyčius, - sakė D. Survilaitė. - Iš statistinių psichinių ligų žinyno išbraukiami vieni sutrikimai, įrašomi kiti. Pavyzdžiui, kai kurie kitokie lytinio gyvenimo variantai nebelaikomi ligomis, kaip anksčiau. Kaip kazuistika jau tapo isterija ir "geležinkelio sindromas", kai buvo manoma, jog psichozę sukelia važiavimas traukiniu. Dabar, kai toks keliavimo būdas nebėra egzotiškas, psichozių pasitaiko retai, ir tos pačios kyla labiau dėl intensyvaus alkoholio vartojimo. Laimei, praeina savaime per kelias dienas."
Būna ir taip
R. L., kelionių agentūros vadybininkė:
"Neseniai dvi moterys, turėjusios skristi į Maljorką, atskrido į Hurgadą: supainiojo lėktuvus... Būna, kad pasiima ne savo lagaminus arba pamiršta asmens dokumentus lėktuve. Egipte viena tautietė visą savaitę man skambino naktimis ir kartojo, kad mirs; sakė, negera, baisus nerimas. Kitas pilietis sugalvojo šokti nuo viešbučio stogo "dėl asmeninių problemų". Kartais lietuviai atskrenda tokie girti, kad su greitąja gabename į ligoninę, ir tik paskui, išblaivytus, - į viešbutį. Viena atostogautoja gėrė savaitę, radome ją viešbučio kambaryje be sąmonės, nuvežėm į ligoninę, o ji ten šaukė: "Įpilkit vyno!" Išblaivėm, parvežėm į viešbutį - po kelių valandų vėl prisigėrė. "
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą