Guidžou. Kiniškos mažumos

Guidžou teritorijoje kadaise gyveno įvairios ne kinų tautos. Ji buvo nukariauta kinų (hanių) III amžiuje prieš mūsų erą.

92+8

Šiandien etniniai kinai (haniai) sudaro apie 92 procentus viso Kinijos gyventojų skaičiaus, o likę 8 proc. laikomi tautinėmis mažumomis. Jos daugiausiai gyvena pietvakarinėse šalies dalyse bei provincijose.

GUIDŽOU provincija - kalnuota, išsaugojusi pirmykštę gamtą, pasipuošusi kriokliais bei kanjonais, kartais vadinama Rytų Šveicarija.

Per amžius haniai mažąsias tautas stūmė į blogesnes žemes, t. y. į kalnuotus regionus, kur dirva netinkama žemdirbystei. Čia sunku tiesti kelius ir bendrauti su kaimynais. Tokia yra Guidžou provincija - ekonomiškai viena skurdžiausių Kinijoje.

Iš viso Guidžou turi apie 38 milijonus gyventojų, priklausančių 49 etninėms grupėms - iš visų 55, esančių Kinijoje.

MALINGHE kalnų tarpeklis tęsiasi 70 km, iš jų 1,7 km - pasivaikščiojimo takai 120-200 metrų aukštyje. Tarpeklyje teka Malinos upė. 9. 3800 rūšių laukinės faunos atstovų gyvena Guidžou provincijoje. Čia auga 3700 rūšių vaistažolių (80 proc. visų Kinijos vaistinių žolių).

Provincija garsėja daugybe nacionalinių švenčių (kasmet jų minima per tūkstantį) ir vietinės reikšmės minėjimų. Pavyzdžiui, gelao tautos atstovai antrąją šeštojo mėnulio mėnesio dieną švenčia vabzdžių valgymo šventę...

Susidainavę

Gelao tauta (560 tūkst. žmonių) nuo seno garsėja amatais - bambuko kilimėlių, krepšių ir kt. pynimu, medžio bei akmens raižiniais ir architektūra. Tiltai, kapavietės, senieji kaimai dar ir dabar vadinami "gelo", nes taip vadinti Guidžou provincijoje įsikūrę gelao protėviai. Iš dabartinių mažumos atstovų gelao kalbą dar moka apie tūkstantį žmonių.

Buji tauta (apie 2 mln. žmonių), laikanti save džvangais (tajais - tačiau ne tapačiais Tailando tajams), iki šių dienų išlaikė paprotį tuoktis tarpusavyje, nors vesti kitatautį jiems ir nedraudžiama. Buji bendrauja sava - tajų kalba. Šeimose garbinama moteris (kitaip nei hanių), vaikams suteikiama motinos pavardė.

DONGŲ IR MIAO merginų plaukų puošmenos. Provincija garsėja kasmetėmis nacionalinėmis šventėmis, kurių čia priskaičiuojama per 1 000...

Buji labai mėgsta dainuoti. Kai nebūdavo kelių nei telefonų, kaimynai bendraudavo dainomis. Pavyzdžiui, viename upės krante buji grupelė užvesdavo dainą - iš kito kranto jiems atsakydavo kaimynai. Pasak vietinių, tai labai sena tradicija; taip buji kadaise ir piršdavosi. Kiekvieną pavasarį vyrai ir moterys susirinkdavo skirtinguose upės krantuose ir dainuodavo vieni kitiems. Vyrai, turintys stiprų balsą, turėdavo daugiau šansų gauti gražią žmoną. Jeigu moteriai patikdavo vyro balsas - ji jam atsakydavo daina. Taigi, sako bui, poros tiesiogine prasme susidainuodavo.

Dabar buji netgi gauna piniginį atlygį iš valstybės už savo senųjų dainų dainavimą, mat jos pritraukia daugiau turistų.

Gyvenimo poskonis

Bajų genties (143 tūkst. žmonių) protėviai vadinti įvairiais vardais - dianfen, sou, baiman, bairen. Pavadinimą "bai", kuris reiškia baltą spalvą, pasirinko patys bajai.

Tautos ištakos siekia neolito laikus. Patys bajai sako esą kilę iš tigrės.

Bajų literatūra - viena iš gausiausių visų Kinijoje gyvenančių tautų literatūrų. Deja, dabartiniai bajai jau yra perėmę 60 proc. kinų kalbos skolinių ir patyrę didelę kinų kultūros įtaką - kaip ir tudziai bei daugelis kitų mažumų. Senieji jų papročiai šiandien aptinkami tik visai uždarose bendruomenėse. Daugelis susiliejo su hanių kultūra ir atskira tauta savęs nebelaiko.

METŲ LAIKŲ kaitos Guidžou gyventojai beveik nejaučia. Vidutinė metinė temperatūra - 14-16 laipsnių C šilumos.

Viena archajiškiausių bajų švenčių yra Trečiojo mėnesio šventė, minima nuo kovo 15 iki 20 d. (pagal Mėnulio kalendorių). Pasak legendos, deivė Guanyin tuo metu nugalėjo demoną, rijusį žmonių akis.

Kinijos pietvakariuose arbatžolės pradėtos auginti seniau nei centrinėse šalies lygumose. Čia išliko ir daugybė archajiškų arbatos gėrimo papročių, nes vietinė kultūra buvo mažai paveikta išorinės įtakos.

TECHNIKOS STEBUKLAI. Guidžou ir Junanio provincijas jungiantis vantinis tiltas kabo 565 metrų aukštyje virš upės. Pernai kinai baigė montuoti didžiausią pasaulyje radijo teleskopą - 500 metrų skersmens apertūros sferinį teleskopą (FAST) - 30 futbolo stadionų dydžio lėkštę, kuri gaudo signalus iš kitų planetų.

Bajai laikosi įdomios arbatos gėrimo ceremonijos, vadinamos sandao. Ji susideda iš trijų dalių: uostymo, ragavimo ir gėrimo. Šiai ceremonijai naudojama kepinta arbata, kuri sušnypščia užpylus karšto vandens. Pasak bajų, šis ritualas nusako gyvenimą: jis esą būna saldus, kartus, galiausiai pajunti poskonį. Tai džiaugsmas, skausmas ir prisiminimai.

Arbatą bajai kepina dideliuose katiluose, moliniuose arba bambukiniuose induose. Kai arbatžolės įgauna rudą spalvą, užpilama verdančio vandens. Arbata paskaninama ryžių žiedais ir cukrumi.

Arbatos istoriją tyrinėjantys mokslininkai tvirtina, kad čionykščiai gyventojai arbatžoles vartodavo ne tik gėrimui, bet ir maistui - kaip šaltą padažą.

Baigia išnykti

Šuji mažuma (322 tūkst. žmonių) sudaro apie 1 proc. visų Guidžou provincijos gyventojų. Senoji tautos religija apima per 900 dvasių ir dievų. Likusi įdomi tradicija: kai šujų moteris lieka našlė, trejus metus ji slepia plaukus po baltu audeklu.

"Šuji" kinų kalba reiškia vandenį. Šioje kalboje esama 8 tonų ir net 44 priebalsių. Piktografinę šujų rašto sistemą žino tik šamanai, ji baigia išnykti.

KELIAS. Taip Genguano kaimo vaikai kasdien keliauja į pradinę mokyklą, esančią Bijie miestelyje Guidžou provincijoje (Shengji apskritis). Juos lydi vienas suaugusysis. Šis kelias į mokyklą iš kaimo - vienintelis.

Dongai (1,63 mln. žmonių) labiausiai žinomi dėl savo architektūros - dengtų tiltų ir būgninių bokštų. Uždarose vietovėse dongai ir šiandien garbina gamtos dievybes ir savo protėvių dvasias.

4 milijonai

Viena didžiausių mažumų Kinijoje - miao. Nėra aišku, kuriai populiacijai priklauso šios tautos (4 mln. žmonių) identitetas. Vieni mokslininkai tvirtina, kad egzistuoja apie 70-80 šios tautos subgrupių.

MAŽUMA. Guidžou provincijoje gyvena beveik pusė visų Kinijos miao, t. y. daugiau nei keturi milijonai šios tautos atstovų.

Miao kalbų grupė - viena "toniškiausių" pasaulyje (toninė kalba - kai savita intonacija keičia žodžių reikšmę), dalijama į tris tarpusavyje nesuprantamas kalbas, kurios savo ruožtu turi dar galybę tarpusavyje nesuprantamų dialektų ir subdialektų...

1735 m. Guidžou teritorijoje miao buvo sukilę prieš kinus. Sukilimai kartojosi 1855-1872 m.

FAST

Nuo 1970 m. dėl įvairiausių valdžios projektų iš savo gimtųjų vietų prievarta buvo iškeldinti apie 40 mln. kinų. Daugiau kaip 9 tūkst. Guidžou provincijos gyventojų neteko namų, nes jų vietoje buvo pastatytas didžiausias pasaulyje radijo teleskopas FAST. Nuo pernai metų rudens juo bandoma užmegzti ryšį su nežemiškomis civilizacijomis...