Vos atkeliavę, žūklės mėgėjai iš Lietuvos iškart pasinėrė į žuvų gaudymo ypatumus. Žvejų diena prasidėdavo 7 val., papusryčiavę jie išplaukdavo į upę gaudyti karališkųjų lašišų ir su valandos pietų pertrauka žūklaudavo iki 17 val. Pietums, žinoma, buvo patiekiamas pačių sugautas laimikis.
Žūklė Aliaskoje, anot pašnekovo, griežtai reglamentuota įstatymų. Kiekvienas žvejotojas viso turo metu turi teisę paimti keturias įskaitines žuvis. Šias pagautas karališkąsias lašišas galima atiduoti į virtuvę, kur jas paruošia valgyti, arba išskrodus, supakavus į vakuuminį maišą ir užšaldžius parsigabenti namo. Pastarasis variantas lietuviams pasirodė per brangus, mat už žuvies viršsvorį oro uoste būtų tekę sumokėti apie 1000 eurų.
Užregistravus 4 žuvis, visos kitos turėjo būti paleidžiamos - o per dieną vienas žmogus pagaudavo 7-8 lašišas. Paleisti galėjo tik gidas specialiais įrankiais, nes karališkosios lašišos žmogaus prisilietimo netoleruoja, patiria stresą ir neišgyvena.
Aliaskoje gaudomos karališkosios lašišos dažniausiai sveria 10-15 kg. G. Šilinskas pasakojo, jog beveik visiems turistams pavyko pagauti didžiausias, apie 15 kg, žuvis. "Po dviejų dienų žuvų kiekis mums jau nerūpėjo, ėmėme vaikytis daugiau kilogramų", - šypsojosi pokalbininkas. Tačiau didesnės nei 15 kg žuvies žvejams pagauti nepavyko.
Karališkosioms lašišoms privilioti naudojamas masalas iš pačių lašišų ikrų. Jie kelias dienas džiovinami, vėliau iš jų padaromi kumščio dydžio jaukai, apipilami cukrumi ir specialiais prieskoniais. Masalai metami prieš srovę.
Žvejų konkurencijos nepastebėjo
Aliaskoje žvejojęs Gintaras Šilinskas pasidžiaugė, jog žūklauti susirinko šaunus kolektyvas. Visi draugiškai gyveno palapinėse, rytais kėlėsi, užkandžiavo, vakarais susirinkdavo prie laužo.
Surinkti lietuvių, save vadinančių "žūklės maniakais", komandą nebuvo sunku. Tereikėjo žinoti, kas lygiai taip pat sunkiai serga žvejybos aistra, kad nepagailėtų laiko nei 19 tūkst. litų nusitrenkti į kitą žemyną pažvejoti.
Įtampos G. Šilinskas nepastebėjo ir karališkųjų lašišų gaudymo metu. Vos pastebėjus lašišų būrį, iš karto buvo pranešama kitoms valtims, esančioms tolėliau. Visos valtys tada suplaukdavo į vieną vietą ir žvejodavo kartu. "Atrodė, kad kitose atplaukusiose valtyse esantys žvejai išgaudys mūsų surastas žuvis, tačiau visi pagaudavo taip pat sėkmingai." Būrys lašišų, kadangi yra labai didelis, pro vieną upės vietą plaukia 1-2 val. Būtent tiek laiko žvejai skirdavo žūklei vienoje vietoje. Per dieną karališkoji lašiša nuplaukia apie 50 km prieš srovę. Tai neįsivaizduojamas atstumas tokiomis sunkiomis sąlygomis.
Žvejybos kompanionas - grizlis
Žūklaudami entuziastai iš Lietuvos turėjo galimybę apsilankyti ir Aliaskos nacionaliniuose parkuose. Šios išvykos G. Šilinskui su draugais padarė didžiulį įspūdį. Parkuose, įsikūrusiuose kalnuose, buvo galima pamatyti daugybę įvairios žuvies, taip pat neišdildomus prisiminimus paliko žvejyba su įspūdinga kompanija - grizliais. Jie žuvį nacionaliniame parke gaudo vos už 100 m nuo žmogaus. Šis rudasis lokys valgo vien lašišų ikrus, todėl stebėti, kaip gyvūnas pagauna ir išdoroja žuvį, buvo nepaprastai įdomu. Kad neįvyktų nelaimė, parkuose buvo daugybė apsaugos, pasiruošusios veikti, jei grizlis imtųsi neįprastų veiksmų. Šie gyvūnai be priežasties žmonių nepuola, tačiau jei turistas atsistos ant grizlio atsargų, užkastų po žeme, lokys, gindamas savo maistą, gali žmogų ir sužaloti.
Lietuvius nustebino ir nacionaliniuose parkuose esančių upių bei ežerų tyrumas - iš jų pasemtą vandenį galima gerti. Skrendant lėktuvu akį patraukė ir didžiulė žuvies koncentracija. Nacionalinių parkų vandens telkiniuose matyti didžiulės tamsios dėmės - žuvies būriai.
Gidų varžytuvės
Aliaskoje žvejybos sezonas tęsiasi vos tris mėnesius. Dėl šios priežasties visi žvejybos gidai yra iš kitų Amerikos valstijų. Jie namuose turi pagrindinius darbus, o žvejybos sezono metu išeina atostogų tam, kad patirdami malonumą dar ir užsidirbtų. Tarp gidų pokalbininkas pastebėjo didžiulę konkurenciją. Stovyklos vadovas, pasak G. Šilinsko, labai atsižvelgdavo į turistų nuomonę, todėl nuvylusieji žvejus gali atsisveikinti su darbu. Žūklautojams iš Lietuvos netgi teko matyti, kaip dėl neigiamų atsiliepimų gidas buvo atleistas.
Amerikietiškas išteklių reguliavimas
Lietuviai buvo maloniai nustebinti Aliaskos žūklės infrastruktūros ir su pavydu stebėjo, kaip valdžia rūpinasi žuvies ištekliais. Bristolo įlankoje žvejojant pramoniniams laivams beveik pusė pačios įlankos paliekama laisva, kad žuvis galėtų nevaržomai judėti. Deja, Lietuvoje marios yra užtveriamos, ir žuvis ten negali laisvai praplaukti.
Begalę žuvies turinčioje šalyje kiekviena turisto pagauta ir pasiimta ar paleista žuvis vis tiek yra užregistruojama. Suvedus šiuos rezultatus į duomenų bazę, apskaičiuojama, kiek lašišų į tą pačią vietą atplauks dar po 5 metų, mat išplaukusios karališkosios lašišos į tas pačias upes neršti grįžta lygiai po tiek laiko. Pagal užregistruotų žuvų skaičių nustatomas kitų metų įskaitinių žuvų kiekis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą