JAV: didelio kaimo įžymybės

Nors Vašingtono ar Niujorko gyventojai, atvykę į šią valstiją, atvirai sako nykesnio užkampio nematę ir vadina Kentukį dideliu kaimu, užsieniečiai įprastai išsiveža teigiamą įspūdį.

Kentukyje, kur gyvena apie keturis milijonus žmonių, didmiesčiams būdingos prabangos, snobizmo neaptiksite. Plika akimi matyti, kad žmonės ten gyvena paprastai: vyrauja laisvo stiliaus apranga (džinsai, nuskalbti kaubojiški marškiniai, sportiniai kostiumai, sportiniai bateliai), gatvėmis daugiausia važinėjasi pikapai. Vyrai mielai dėvi kaubojiškas skrybėles ir mokasinus, moterys dažosi nedaug ir mūvi kelnes.

Holivudo aktoriaus Dž. Klūnio tėvai Nikas ir Nina mėgaujasi sūnaus šlovės spinduliais ir mėgsta žurnalistams kartoti, jog laimingai susituokę jie gyvena jau 30 metų

Šioje valstijoje itin ryški ir nutukimo problema: kone kas dešimtas gatvėje sutiktas žmogus panašus į tikrų tikriausią statinę, kuri neaišku kokiu būdu sugeba dar ir judėti. Nepaisant savo antsvorio, šie amerikiečiai nė kiek nesivaržo skveruose kirsti milžiniško dydžio picas, kramsnoti po kelis dešrainius iš karto, o atėję į drabužių parduotuves tiesiu taikymu keliauja į didžiausių dydžių skyrių.

Kad kentukiečiai nėra daiktų vergai, byloja ir jų būstai: apsilankius keliuose priemiesčiuose esančiuose individualiuose namuose, nustebino kuklus interjeras. Standartiniuose namukuose (pirmame aukšte - virtuvė, valgomasis, svetainė, antrajame - keli miegamieji ir darbo kambariai) ir dieną su žiburiu nerasi jokių įmantrybių: skalbyklės, šaldytuvai, televizoriai ar mikrobangės galėtų tapti puikiu filmų, pasakojančių apie 8-ojo dešimtmečio amerikiečių gyvenimą, rekvizitu...

Stebina ir nekilnojamojo turto kainos: kelių šimtų metrų ploto angliško stiliaus namą su dviem garažais, dideliu sodu bei baseinu Kentukyje galima nusipirkti už 100-200 tūkstančių dolerių. Šiuolaikiškesnio būsto kaina siekia pusę milijono dolerių - tiek kainuoja trijų kambarių butas JAV sostinėje Vašingtone.

"Labanakt ir sėkmės!"

Nors Kentukio valstijos gyventojai, priešingai nei daugelis mūsų, paskutinių moderniųjų technologijų stebuklų nesivaiko, didelis dėmesys skiriamas moralinėms vertybėms.

Pavyzdžiui, kaip ir lietuviai, jie ypač garbina tai, kas juos garsina visame pasaulyje.

Tiesa, nors garsių kentukiečių sąrašas nėra didelis, į jį patekusių asmenų pavardės iškalbingos: garsus Holivudo aktorius Džordžas Klūnis bei olimpinis čempionas Muhamedas Ali.

Eiliniai amerikiečiai mėgsta barbekiu: įprastai jie kepa jautieną su krauju, o kai turi svečių - ant grotelių kepamos ir karališkosios krevetės, marinuotos specialiame padaže

Nors pats Dž. Klūnis po to, kai tapo žvaigžde, Kentukyje - tik svečias, į šią valstiją jis vis dėlto užsuka, nes čia gyvena jo tėvai.

Ponai Klūniai įvairiuose pokyliuose tapo itin geidžiami svečiai dar ir po to, kai praėjusiais metais jų sūnus prodiusavo ir nusifilmavo į "Oskarą" pretendavusioje kino juostoje "Labanakt ir sėkmės!" ("Good night and Good luck!").

Filmas, pasakojantis apie garsų Amerikos žurnalistą Edvardą Murou, aršiai kovojusį su amerikiečių vykdyta "raganų medžiokle" ir bandymais visus nepageidaujamus asmenis susieti su pogrindyje veikusia komunistų partija, Kentukyje tapo kone Biblija. Ypač - tarp būsimųjų žurnalistų, mat šis filmas įtrauktas į Kentukio universiteto Žurnalistikos ir komunikacijų fakulteto studentų mokymosi programą kaip laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos prasmę iliustruojantis pavyzdys.

Serganti legenda

Kita ne ką mažiau garsia Kentukio įžymybe yra laikomas legendinis boksininkas Muhamedas Ali. Luivilio mieste prieš pusmetį buvo atidarytas modernus muziejus, skirtas ne tik šio amerikiečio sportiniams pasiekimams atminti, bet ir jo svarbiam vaidmeniui judėjime už juodaodžių musulmonų teises įamžinti.

Vertėtų pažymėti, kad kelių aukštų muziejus tik dar kartą įrodo, kad Amerikoje pirmiausia rūpinamasi žmonių komfortu. Vos įėjus lankytojus pasitinka 1978 metų laidos ir pusantro milijono dolerių vertės M. Ali priklausęs rolsroisas, jaukiose ekspozicijų salėse su vaizdo, garso efektais pateikiama visa juodaodžio amerikiečio, kurio tikrasis vardas - Kasius Klėj - gyvenimo istorija, įrengtame ringe net galima pasiboksuoti su pirštinėmis, kurias garsiausias visų laikų boksininkas mūvėjo 1960-ųjų Romos olimpinėse žaidynėse ir laimėjo auksą. O nedideliame kino teatre trimatėje erdvėje apie šį žmogų išvysite trumpą, vos 15 minučių trukmės, filmą, kuris jautresnius žiūrovus priverčia apsipilti ašaromis...

Šiuo metu dar gyvas, bet vegetacinės nervų sistemos liga sergantis M. Ali Kentukyje - dažnas svečias. Muziejaus darbuotojai tvirtino, kad dar šią vasarą, kai tik susiras tinkamą būstą, garsusis boksininkas, visai neseniai pelnęs Jungtinių tautų taikos pasiuntinio vardą, ketina grįžti į Kentukį visam.

Arkliai už milijonus

Pagal populiarumą su tokiomis įžymybėmis kaip Dž. Klūnis ir M. Ali ar 12-uoju ir 16-uoju JAV prezidentais Zachariu Teiloru bei Abraomu Linkolnu drąsiai varžosi ir arkliai. Mat Kentukyje antrą šimtmetį veisiami ir auginami žirgai visame pasaulyje garsėja kaip ištvermingiausi, greičiausi bei kilmingiausi ristūnai.

Arklių veisimas į valstijos ekonomiką kasmet įneša milijardus JAV dolerių: vykstantys aukcionai sulaukia turtingiausių ir galingiausių pasaulio veikėjų, negailinčių už kilmingą žirgą pakloti kosminę sumą. Antai praėjusiais metais vienas Emyratų šeichas už nebejauną, bet labai kilmingų protėvių palikuonį paklojo kelias dešimtis milijonų dolerių.

Kentukis traukia ne tik turtuolius, bet ir azartiškus žmones: kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį "Kynlando" hipodrome skelbiama garsiųjų Derbio varžybų pradžia.

Į žirgų lenktynes savaitgaliais suplūsta tūkstančiai žmonių, ir ne tik tam, kad išbandytų laimę statydami: didžiulėje hipodromo teritorijoje lenktynių dienomis vyksta tikrų tikriausia šventė.

Iš visos Amerikos automobiliais atriedėjusių ir iš kitų pasaulio kraštų lėktuvais atskridusių sirgalių elgesys prieš statant už vieną ar kitą arklį primena ritualą: iš pradžių lenktynėse dalyvausiantys ristūnai įdėmiai apžiūrimi arklidėse, po to specialiai išleistuose leidiniuose ieškoma žirgų gyvenimo istorijų bei ekspertų prognozių. Prie statymus priimančių langelių skubama tik tada, kai užkandžiaujant ar gurkšnojant viskį gausiai hipodromo teritorijoje įrengtose kavinėse bandoma susirinkti papildomos informacijos iš visiškai nepažįstamų žmonių ne tik apie žirgus, bet ir apie jojikus.

Įdomu tai, kad Kentukyje arklius veisia ne tik patys amerikiečiai, bet ir garsūs užsieniečiai, turintys ten savo fermas. Tarp jų - ir turtingi Emyratų šeichai, ir pati Anglijos karalienė.

Statinės - į Škotiją

Jeigu užėję į bet kurį Kentukio barą paprašysite padavėjo rekomenduoti jums kokį nors nacionalinį gėrimą, prieš jus akimirksniu išdygs stiklas su burbonu.

Kentukio valstijoje gaminama apie 90 procentų viso vadinamojo amerikietiškojo viskio. Kuo jis skiriasi nuo tradicinio škotiškojo? Vietiniai gyventojai gali jums ilgai dėlioti skirtumus. Beje, viename iš Kentukio valstijos miestų Džordžtaune esančią "Toyota" markės automobilių gamyklą jie ne ką kukliau vadina amerikietiškų mašinų pramonės šaka.

Bet grįžkime prie burbono: be to, kad amerikietiškas viskis tiesiog laikomas geresniu, norintiesiems sužinoti daugiau detalių patariama apsilankyti vienoje iš burbono gamyklų - ar "Jim Beam", ar "Woodford Reserve". Turistams ten išsamiai pasakojama, iš kokių penkių rūšių grūdų gaminamas raugas, kaip vyksta fermentacija, kokiose patalpose viskis saugomas.

Galop bus pranešta, kad ąžuolo statinės, kuriose brandinamas burbonas, yra eksportuojamos į Škotiją, o ten jos naudojamos jau škotiškam viskiui gaminti...

Bus daugiau