Mokslininkai atrado kometą, kuri gali keliauti atgal laiku: sensacija prieš realybę

Kometos anomalija: kodėl mokslininkai prabilo apie „kelionę laiku“?

Stebėdami periodinę kometą 41P/Tuttle-Giacobini-Kresak, astronomai užfiksavo neįprastą reiškinį, kuris verčia iš naujo įvertinti kometų branduolių elgseną priartėjus prie Saulės. Nors frazė „kelionė laiku“ čia naudojama labiau kaip metafora neįprastam fiziniam procesui apibūdinti, užfiksas elgsenos pokytis yra unikalus astronomijos istorijoje.

Sukimosi krypties pasikeitimas: kosminis stabdymas

Pagrindinė sensacija kilo dėl kometos sukimosi aplink savo ašį pokyčių. Kai kometa priartėja prie Saulės, sušilęs ledas virsta dujomis (sublimacija) ir išsiveržia pro branduolio paviršių kaip galingos srovės.

Reaktyvinis efektas: Šios dujų srovės veikia kaip varikliai. 41P kometos atveju jos buvo tokios stiprios, kad beveik visiškai sustabdė kometos sukimąsi ir privertė ją pradėti suktis į priešingą pusę.

Laiko iliuzija: Astronomijoje objekto sukimosi krypties pasikeitimas (retrogradinis judėjimas) kartais simboliškai lyginamas su „laiko atsukimu atgal“, nes objekto vidinė dinamika pradeda veikti priešingai įprastai eigai. Būtent šis staigus orbitinis ir sukimosi pokytis tapo pagrindu skambioms antraštėms.

Kometos forma ir sudėtis

Tyrimai patvirtino, kad šis kosminis objektas nėra taisyklingos formos. Jo struktūra primena pailgą bulvę, o tai dar labiau apsunkina dujų išsiveržimo trajektorijas. 

Netolygus masės pasiskirstymas lemia, kad net nedideli dujų pliūpsniai gali drastiškai pakeisti kometos orientaciją erdvėje.

Mėnulis tolsta: Žemės paros ilgėja

Šio tyrimo kontekste mokslininkai primena ir apie kitą fundamentalų pokytį mūsų kaimynystėje – lėtą, bet užtikrintą Mėnulio tolimą nuo Žemės.

Lazeriniai matavimai: Naudojant lazerius, nukreiptus į veidrodžius, kuriuos Mėnulyje paliko „Apollo“ misijų astronautai, nustatyta, kad Mėnulis kasmet nutolsta apie 3,8 cm.

Pasekmės Žemei: Tolstant Mėnuliui, dėl kampinio momento tvermės dėsnio, Žemės sukimasis lėtėja. Tai reiškia, kad mūsų paros pamažu ilgėja. Nors procesas trunka milijonus metų, tai tiesioginis įrodymas, kad dangaus kūnų dinamika nėra statiška – ji nuolat kinta.

Sensacija prieš realybę

Svarbu suprasti, kad kometa 41P/Tuttle-Giacobini-Kresak faktiškai neperšoko į praeitį. Jos „kelionė atgal laiku“ yra fizinis procesas, vadinamas sukimosi stabdymu ir krypties keitimu. 

Tačiau šis atradimas yra neįtikėtinai svarbus suprantant, kaip kometos nyksta: toks greitas sukimosi pokytis gali tiesiog suplėšyti kometos branduolį į gabalus, o tai leidžia mokslininkams stebėti kosminių kūnų evoliuciją „tiesioginiame eteryje“.

Šaltinis: Parengta pagal NASA ir tarptautinių astronomijos tyrimų duomenis.