Kelionė į Šilutės kraštą ir Nemuno nacionalinį parką

Naktinė liūtis neišgasdino, todėl liepos 3 d. 8 val.40 senjorų drausmingai laukė autobuso. Patikslintas kelionės maršrutas: Šilutė, Mingės kaimas, Nemuno deltos regioninis parkas, Aukštumalos pelkė, Kintų tvenkiniai, Lankupiai ir dar 3 valandų kelionė laivu “Aisytė”, mėgaujantis žuviene.

Viskas paskaičiuota minučių tikslumu. Autobusas sustoja Šilutės žuvų turguje, kuris stebėtinai išlaikė autentiškumą. Susitikome su gide Iveta, kuri šį kraštą

labai myli, todėl kiekviena smulkmena jos pasakojime tampa dar įdomesnė. Koks stebuklas šitiek išgirsti ir pamatyti!

Miesto herbas simbolizuoja pagrindinį vietos gyventojų verslą-žvejybą. Jame pavaizduotos dvi burės, viršuje papuoštos stilizuota žvejų vėtrunge. Apačioje-pašto ragai,mat pro Šilutę nuo seno ėjo pašto kelias.

Šilutės miesto istorija. Miestui pradžią davė 1511 m.vidury šilų pastatyta karčema, kuri imta vadinti Šilokarčema (vokiškai Heidekrug). Didžiausią įtaką miesto augimui turėjo dvaras.

Dvarai Mažojoje Lietuvoje pradėjo steigtis po XIII-XIV a. kryžiuočių karų. Dvarų savininkais tapdavo riteriai. Ekonomiškai stipresniems dvarams buvo suteikiamos Kulmo teisės, t.y. savininkai įgydavo paveldėjimo teisę.

Nuo 1752 m.dvarą Šilutėje statė ir valdė Vilhelmas Radkė. Toji giminė dvarą išlaikė per 150 m.Valdymo metais išsiplėtė žemės plotai iki 1460 ha. 1889 m. dvarui gręsia bankrotas, todėl parduodamas Hugo Šojui. H.Šojus perima visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, ir visas dvaro skolasPinigus šio dvaro įsigijimui H.Šojui paskolino buvusi jo auklė. Ir tai buvo didelė dvaro išlikimo ir Šilutės miesto augimo sėkmė.

H.Šojus buvo nusistatęs prieš vietos gyventojų germanizavimą, pats kalbėjo lietuviškai, buvo pažįstamas su Vydūnu, bendravo su iš šio krašto kilusiu vokiečių rašytoju Hermanu Zudermanu.

H.Šojus, dirbęs dvaro administratoriumi, buvo gerai susipažinęs su ūkio nerentabilumo priežastimis. Pirmiausia dideliems žemės plotams dirbti buvo reikalingas didelis darbininkų skaičius, todėl iškart ėmėsi reorganizuoti ūkį, paliko dvaro reikmėms apytikriai 760 ha, kitą plotą išdalino sklypais, kuriuos pardavė arba išnuomojo. Kontroliavo išlaidas, vedė sąskaitų knygas.

H.Šojus pagrįstai laikomas ir Šilutės miesto įkūrėju, nes dovanojo sklypus ir leido statyti namus. Kėlėsi keturių kaimų žmonės.

Miestui plečiantis, iškilo būtinybė kitiems objektams. Dovanotuose plotuose iškilo dvi bažnyčios, gaisrinė, geležinkelio stotis, gimnazija, susiformavo turgavietės: žuvų, mėsos, medienos ir t.t.

Šilutė džiugina autentiškais karo nepaliestais pastatais, parku, apsodintu retais augalais Šyšos upe. Šilutės kultūrinę įtaką veikė ir skirtingos gamtinės sąlygos: upių ir marių, pelkių ir įmirkusių žemių plotai.

Kelionė vandens keliu. Didelę dalį Šilutės sav. teritorijos užima vanduo. Čia ir Kuršių marios, ir Nemunas, ir susiraizgęs upių gyslynas. Neatsitiktinai pagrindiniu verslu buvo ir yra žvejyba.

Kelionė vandens keliu prasidėjo nuo Minijos (Mingės) kaimo prie Minijos upės, kuri jo gyventojams atstoja įprastas kaimo gatves. Ši gyvenvietė yra tipiška Nemuno deltos ir pamario kaimas. Plaukėme Minijos upe, kuri išteka iš Sydeklio ežero (Telšių raj.); Upaitės upe pasiekėme Kniaupo įlanką- Kuršių marių įlanką, seklią ir užaugusią meldais, tikrą paukščių rojų. Pasiekėme Atmatą-Nemuno deltos šiaurinę šaką, -kuri įteka į Kuršių marias, kuri labai žuvinga, į nerštavietes keliauja dideli būriai įvairių žuvų. Toliau Uostadvaris, Krokų lanka- tai, vienintelis Lietuvoje jūrinės kilmės ežeras. Pakrantėse peri daugybę pelkių paukščių. Žavėjo ir kitos vandens kelio vietos. Tik labai liūdna dėl invazinių kormoranų gausos.

Aukštumalos pelkė. Plotas apie 3000 ha. Yra 1,5 km. apžvalgos takas, vyraujanti augmenija-kiminai. Tai yra pirmoji visapusiškai moksliškai ištirta  aukštapelkė pasaulyje. Ją tyrinėjo XIX a. pab. Vokietijos botanikas K.Vėberis.

Kintų tvenkiniai.Pietiniuose augina 7 rūšių žuvų mailių, šiauriniuose leidžiama žvejyba.

Lankupiai. Kaimas išsidėstęs abipus Minijos upės, priklauso dviems seniūnijoms: Šilutės ir Klaipėdos. Per Minijos upę yra ilgiausias Lietuvoje kabamasis tiltas130 m. ilgio, 1,40m. pločio. Pastatytas XX a. pradžioje.

Lankupiuose prasideda karaliaus Vilhelmo kanalas. Jis jungia Miniją su Kuršių mariomis. Kanalo ilgis 24 km. Ties Lankupiais buvo įrengtas šliuzas, kuris pastatytas 1863 metais, kurio ilgis 157 m., plotis 11 m. Dabartiniu metu šliuzas neveikia, laikomas Lietuvos Technikos paminklas. Įdomu tai, kad kanalas iškastas per pievas.

Sužinojome ir pamatėme labai daug: kaip apdorojamos durpės, apie kapinaičių savitumą, energetinių gluosnių giraites, polderių paskirtį ir vėjų jėgainių parką, įkurtą Nemuno regioniniame parke.

Patirtus įspūdžius geriausia apibūdino mano kelionės kaimynė Janina: ,,Dabar kur bus organizuojama kelionė,ten važiuosiu.“

Įspūdžius aprašė bendrijos „Raudonas šermukšnis“ narė Zita Urbonienė.