Dviem savaitėm į ajurvedos seminarą Kirgizijoje, prie Isyk Kulio ežero, vasaros pabaigoje išvykusios klaipėdietės Danutė Valienė bei Janina Gabalytė buvo taip sužavėtos tos šalies grožio, kad neatsispyrė pagundai pasilikti čia ilgiau. Ir nenusivylė.
"Vykstant į Kirgiziją seminaro organizatorius sakė, kad mūsų laukia nuostabi gamta, svetingi žmonės. Ir iš tiesų radom fantastiškus dalykus", - neslepia gerų emocijų pokalbininkės.
Devynių lietuvių grupė kursų metu gyveno Sinegorjės poilsiavietėje šalia Kirgizijos perlu vadinamo Isyk Kulio ežero, kurį iš visų pusių supa įspūdingi Tian Šanio kalnai ir kurį maitina daugiau nei 80 upių.
Isyk Kulis
Ežeras, tyvuliuojantis šalies šiaurės rytuose, toks didelis, kad labiau primena jūrą. Jo ilgis - 182 km, plotis - 58 km. Dėl didelio gylio (apie 278 m) ežero vanduo niekada neužšąla. Ir klimatas čia specifinis, jūrinis, vėsesnis ir drėgnesnis nei kitose Tian Šanio tarpukalnėse.
Ežero, kurio vanduo stebino įvairiausių spalvų žaisme, pakrantės nevienodos - vienur žvyras ir akmenukai, kitur smėlis. Didžiausia jo vertybė - dugne randamas juodasis ir pilkasis gydomasis molis.
"Traukdavome tą molį iš ežero dugno, kur rasdavome, išsitepdavome ir laukdavome, kol sudžius. Pamatę tai mus pradėjo mėgdžioti ir užsieniečiai", - pasakojo moterys.
Pikantiškas įvykis atsitiko, kai išsitepus natūraliu aliejumi ir moliu sykį pasikeitė oras, dingo saulutė - juodai kaip negras Danutei teko pasirodyti viešbutyje ir tuo apstulbinti jo tarnautojus.
Ežero molis naudojamas šalia ežero įsikūrusioje prestižinėje "Auroros" sanatorijoje. Čia įrengta ir keletas natūralios druskos kamerų, kuriose gydomos kvėpavimo takų, kraujotakos ligos.
Keletą kartų nugriaudėjusi perkūnija pasirodė daug švelnesnė nei tėvynėje, dieną, šviečiant saulei, įdegti galėjai per pusvalandį. Nepaisant to, sykį, plieskiant kaitriai saulei, išsiprausė sniegu - mat užklupo netikėta kruša. Tiesa, naktys čia vėsokos, tad vakarais ir rytais teko vilkėti striukėmis.
Daugiausia poilsiautojų Isyk Kulis sutraukia iš Kazachstano ir Rusijos, mažiau - iš Vakarų.
Kalnų slėniuose
Visgi labiausiai lietuvaitėms patiko kalnai ir kalnų upės. "Išragavom visą jų vandenį, nes jis labai švarus, tekantis iš kalnų šaltinių, ir geliančiai šaltas", - pasakojo jos.
Tian Šanio papėdėje besidriekiančiame Kadagių slėnyje akį džiugino gražūs vaizdai ir daugybė didelių drąsių voveraičių, nebijojusių užsukti net į viešbučio kambarius.
Pavojingai stačiuose kalnų slėniuose ganosi avių, rečiau - ožkų, arklių, karvių bandos. "Statūs kalnai tokie siaubingi, o gyvuliai jais kažkaip vaikšto, tiesa, daugelis jų šlubuoja", - stebėjosi moterys.
Vaizdingose kalnų vietose įrengta nemažai poilsiaviečių bei sanatorijų. Beje, paslaugų kainos čia prieinamos, ir maistas pigesnis nei pas mus.
Mirusio ežero lobiai
Sunkiai pasiekiamoje vietoje, į kurią veda akmenimis nusėtas kalnų keliukas, supamas skurdžios gamtos, plyti nedidelis Miręs ežeras. Jis labai vertinamas dėl druskingo gydomojo vandens ir juodojo molio.
Privažiavus prie jo pasitiko užrašas, skelbiantis, jog vandens išsivežti negalima. Kad to draudimo būtų paisoma, sukiojosi apsaugos vyrai. Jei bandysi išvežti molio ar vandens - mokėsi baudą.
Ir išties, ežero vanduo toks sūrus, kad maudydamasis nenuskęsi, o iš vandens išlipi baltas, druska graužia kūną. Deja, nors ši vieta pritraukia daug turistų, poilsiavietėse dušų vandeniui nusiplauti dar neįrengta, tad druską nuo kūno teko tiesiog nušluostyti. Nepaisant to, oda tapo labai švelni.
Nuotakos vagiamos
Kirgizai - tauta, labai gerbianti vyresniuosius ir svečius. Jie vestuvėse ar kitose šventėse sodinami į pačias garbingiausias vietas, jiems skiriamos geriausios vietos jurtose.
Danutė su Janina taip pat buvo pakviestos į vestuves. Kol jos neatsisėdo, stovėjo ir visi kiti svečiai.
Nustebino, kad pagal garbingumą čia skirstomos net mėsos porcijos. Skaniausi kąsneliai - garbingiausiems.
"Mes šviesiaplaukės, tad prisiklausiusios visokių gandų, bijojome būti pagrobtos, - šypsosi Danutė. - Bet sužinojome, kad nuotakos vagiamos tik su merginų sutikimu, kol jos dar laisvos."
Vestuvės dažnai trunka keletą dienų, jose dalyvauja keli šimtai svečių.
Janina didžiausiu atradimu laiko tai, kad per visą mėnesį, kol svečiavosi Kirgizijoje, nepastebėjo jokių muštynių, avarijų, "bomžų" ar girtuoklių. "Musulmonų mentalitetas kitoks, jie daug švelnesni, nuoširdesni, patiklesni", - sakė ji.
O ir poilsiavietėje, kur dvi savaites gyveno, lietuviai jautėsi saugūs - net naktį poilsiautojų ramybę saugojo po teritoriją vaikštantis milicininkas.
Apsidžiaugtų ten ir vairuotojai - benzino kainos perpus pigesnės, o nusižengus kelių eismo taisyklėms sumokėsi tik 2 dolerių dydžio baudą.
"Keliai gana netvarkingi, kaip ir mašinos - be žibintų ir pan. O džigitai mėgsta greitį. Pastebėjome, kad kelią bet kada gali užtverti varomų gyvulių bandos",- įspūdžiais dalijose lietuvaitės.
Jurtos - egzotika
Kirgizijos svečiams didžiausia egzotika išlieka jurtos. Jų kaimuose išlikę nemažai, o sostinėje Biškeke (buv. Frunzė) teko apsilankyti net jurtoje įkurtoje kavinėje.
Poilsiavietėse jurtos naudojamos pobūviams, konferencijoms, jos madingos, nes patinka turistams.
Jurtos priekis laikomas garbingiausia vieta, skirta svečiams, vyriausiems šeimos nariams. Jų vidus išpuoštas rankų darbo pagalvėlėmis, kilimais, kuriuose išausti žaismingi ryškių spalvų simboliai.
Jurtos viršuje padarytos grotelės simbolizuoja ryšį su kosmosu, vieta po jomis laikoma ypatinga, energetiškai labai stipria, ir po ja niekas nesėdi. Be to, šios grotelės - savotiškas saulės laikrodis, pagal kurį nustatomas laikas. Ne veltui jurtos viršūnės grotelės pavaizduota Kirgizijos vėliavoje.
Pramogai, egzotikai perkamos jurtos paklausios tarp užsieniečių. Jų kanos svyruoja nuo 6 iki 15 tūkst. dolerių, mat būna mažų ir didelių, net dviaukščių.
Svetingai moteris priėmęs ajurvedos gydytojas pasakojo, jog pats gimė ir iki 8 metų augo kalnuose. Jo šeima, kaip ir daugelis kitų, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo - savo jurtas vis perkeldavo į derlingesnes, vandeningesnes vietas.
Jurtos netvirtinamos prie žemės, tačiau atlaiko stiprius vėjus, uraganus. Viena šeima gali turėti kelias jurtas.
Arbūzai - vos gali panešti
Kirgizijos sostinė Biškekas moterims priminė Lietuvą prieš 15 metų. Nepaisant to, miestas atgyja, statoma daug šiuolaikiškų namų. Švelnus šios šalies klimatas, žmonių nuoširdumas, geraširdiškumas vilioja čia sugrįžti rusakalbių šeimas, kurios buvo išvykusios gyventi į Rusiją.
Sostinėje į akis krenta tautybių, rasių įvairovė. Daug korėjiečių, kinų, arabų.
Apsilankiusios Biškeko turguje, lietuvės buvo nustebintos jo didumo ir vaisių gausos.
"Didžiausią įspūdį paliko arbūzai, melionai - tokie dideli, kad vos gali apglėbti ir panešti, ir labai pigūs: už 15 kg sveriantį arbūzą sumoki apie 4 litus. Kirgizijoje per metus būna apie 280 saulėtų dienų, todėl vaisiai labai sultingi ir skanūs", - pasakojo keliauninkės.
Kasdien valgiusios saldžius vaisius ir vegetarinį maistą, po savaitės moterys pajuto, kad nebesinori jokių saldumynų.
O iš kirgiziško maisto labiausiai patiko paplotėliai, kepami molio krosnyse.
Raminamieji vaistai - kumysas
Vienu vertingiausių gėrimų Kirgizijoje laikomas kumysas.
"Iš pradžių jis atrodė rūgštokas, bet paskui pripratom, labai skanu su medumi. Klausėm, kodėl skonis toks rūgštus. Pasirodo, tai visas mokslas. Rūgštus skonis gydo kepenis, sausgysles, daro jas stiprias, juk ir arkliukų sausgyslės labai stiprios. Pavasarį, praėjus 40 dienų, kai kumelės atsiveda, kumysas pats naudingiausias. Tuomet į tam skirtus poilsio namus atvyksta daugybė žmonių iš užsienio ir kelis mėnesius gydosi sunkias ligas gerdami vien kumysą, nieko nevalgydami. Ypatinga šio pieno savybė - nuraminti, suteikti meditatyvią būseną. Išgeri - akys pačios ima merktis. Kumysas buvo pagrindinis kirgizų protėvių, keliaujančių iš vietos į vietą, maistas, dabar naudojamas gydymui", - pasakojo moterys.
Sinegorjės poilsiavietėje jurtos išnuomojamos pramogoms, konferencijoms
Jurtos viduje garbingiausiems žmonėms skirta vieta - prie skrynios. Tokioje jurtoje gali suguldyti 20 žmonių
Grigorjevo slėnis, pavadintas geologo tyrinėtojo vardu
Grigorjevo slėnyje teka sraunūs kalnų upeliai
Kurioje Kirgizijos vietoje beatsidurtum - visur akis džiugina kalnų vaizdai. Atrodo, kad jie visai šalia. Tačiau tai tik iliuzija
Iš Mana oro uosto važiuojant link Sinegorjės. Už upelio esantys kalnai jau Kazachijos teritorijoje
Orlionok gyvenvietėje. Panašių paminklų, vaizduojančių gyvūnus, Kirgizijoje daug
Palei kelią, vedantį Isyk Kulio ežero link, srūva kalnų upė
Sinegorjės poilsiavietę puošia pušų ir beržų alėjos
Prestižinėje sanatorijoje "Aurora" - statinys, simbolizuojantis jurtos karkasą
Melionai ir arbūzai turguje stebino pigumu ir įspūdingu dydžiu. Jų svoris - 15 -20 kg
Natūralių druskų kamerose gydomos kvėpavimo takų, kraujotakos ligos
Už Isyk Kulio ežero stūkso Tian Šanio kalnai
Ežerų dugne randamas molis laikomas gydomuoju
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą