Turizimo evoliucija: nuo vizos į Maljorką iki maksimaliai patogaus keliavimo

Turizimo evoliucija: nuo vizos į Maljorką iki maksimaliai patogaus keliavimo

Šiuolaikiniam jaunam keliautojui greičiausiai būtų sunku įsivaizduoti, kaip atostogos buvo organizuojamos prieš 20 metų. Rizika negauti vizos į Maljorką, kelialapio pirkimas susitikus tiesiogiai su kelionių agentu ir galimybė gauti pasiūlymą likus tik keliems mėnesiams iki skrydžio – vos keli veiksniai, tuo metu atrodę visiškai įprasti.

Veiklos 20-metį mininčio kelionių organizatoriaus „Novaturas“ atstovai pasakoja, kad per pastaruosius dešimtmečius turizmas išgyveno tikrą virsmą. Tačiau nepaisant visų kilusių iššūkių, šiandien Lietuvoje yra prieinamos visos priemonės, galinčios užtikrinti šiuolaikinio keliautojo poreikius.

Kelionių organizavimas prieš 20 metų

Pasak Birutės Čepanskienės, „Novaturo“ komercijos vadovės, dabartinis jaunimas turbūt sunkiai galėtų patikėti, kad prieš 20 metų į Maljorką reikėjo vizos, o jos patvirtinimas nebuvo garantuotas.

„Anuomet turėdavome užpildyti daugybę anketų, kad žmogus gautų vizą. Jas siųsdavome į atsakingas institucijas ir laukdavome atsakymo 3-4 savaites. Būdavo taip, kad žmogus ryte turi išskristi, yra užpildęs visus dokumentus, sumokėjęs pinigus, bet vizos negauna. Niekada nežinodavai, ar pavyks ją gauti ir riziką prisiimdavai pats, kadangi nei viena agentūra neatsakydavo už migracinės tarnybos sprendimus“, – prisimena Birutė.

Šiandien, kuomet internetas yra neatsiejama kasdienybės dalis, užsisakyti kelionę neišeinant iš namų yra visiškai įprastas ir lengvas dalykas. Tačiau anksčiau, kuomet interneto prieiga buvo pakankamai ribota, kelionės įsigijimas atrodė smarkiai kitaip.

„Visi klientai, norintys įsigyti kelialapį į pasirinktą šalį, privalėdavo fiziškai atvykti į kelionių agentūrą, susimokėti už kelionę ir pasirašyti sutartį. Tuo metu žmonės dar taip plačiai nenaudojo elektroninio pašto, todėl sutartys buvo pasirašinėjamos ranka“ – sako B. Čepanskienė.

Prieš 20 metų žmonės nekeliavo ištisus metus, daugiausiai tam rinkdavosi du vasaros mėnesius – liepą ir rugpjūtį, kurie šiandien yra mažiausiai populiarūs. Ir įsigyti kelionę balandžio mėnesiui galėdavo tik nuo tų pačių metų vasario, kuomet prasidėdavo sezono skrydžių pardavimai. Lyginant su šiais laikais, dabar keliautojai gali įsigyti bilietą ir likus daugiau nei metams iki kelionės.

B. Čepanskienės teigimu, kelionių organizavimo pradžioje buvo įdomus ir pačių pasiūlymų rengimas. Tuo metu produkto vadybininkas pats vykdavo į parinktą šalį, aplankydavo viešbučius, viską nufotografuodavo, atspausdindavo nuotraukas ir pats aprašydavo kryptį bei tos šalies lankomas vietas.

„Tuo metu mes dirbome visus darbus. Srautai nebuvo dideli, todėl galėjome į viską iš esmės įsigilinti. Šiandien taip pat neįprasta tai, kad sudaryti ir atspausdinti kelionių kainynai galiodavo visą sezoną, todėl norėdami išvengti klaidų, kad visą sezoną nepardavinėtume nuostolingai, atspausdindavome atskiras kainynų korekcijų brošiūras, kurias iš anksto išdalindavome agentūroms“, – prisimena B. Čepanskienė.

Svarbiausi turizmo sektoriaus įvykiai

Per pastaruosius 20 metų turizmo sektorius išgyveno tikrą virsmą, kuriam įtakos turėjo įvairūs išoriniai veiksniai – politiniai įvykiai, technologijų proveržis ar keliavimo įpročių kaita.

„Prieš beveik 16 metų Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, noras keliauti dar labiau išaugo, o 2007 metais, prisijungus prie Šengeno erdvės, keliavimui šioje zonoje nebeliko sienų. Turizmui tai turėjo didelę reikšmę – plėtėsi keliautojų patirtis, formavosi jų lūkesčiai, o kartu augo noras aplankyti dar nematytas šalis“, - sako B. Čepanskienė.

Turizmui sparčiai vystantis, svarbiu aspektu tapo ir interneto proveržis, ne tik pagreitinęs veiklos procesus, bet ir sukėlęs iššūkių. Pasak Ugniaus Radvilos, „Novaturo“ akcininko, kartu su sparčia informacijos sklaida, komunikacijos greičiu, atsirado poreikis savarankiškai keliauti, kuris pakeitė keliautojų požiūrį į atostogas ir pakeitė jų prioritetus. 

„Interneto bumas pradėjo formuoti žmonių požiūrį, jog pigi kelionė yra gera kelionė. Tačiau susikoncentravimas į kainą ne visada veda į kokybę. O norint įrodyti, kad savarankiškas kelionės organizavimas padeda išlošti, kartais lyginami visiškai skirtingi dalykai. Atrodo, kad klientas išleidžia mažiau, tačiau iš tiesų jis į kelionę vyksta ne sezono metu arba renkasi prastesnės kokybės viešbutį. Taip, tai padeda sutaupyti, tačiau iš esmės yra taupoma kokybės sąskaita. Net jei kalbėtume apie vietos pasirinkimą lėktuve ar talpesnio bagažo išsipirkimą, tai yra dalykai, už kuriuos sumokama šiek tiek daugiau, tačiau jie sumažina stresą ir pagerina kelionės kokybę“, – tikina U. Radvila.

Savarankiškam kelionių organizavimui įtakos turėjo ne tik interneto progresas, bet ir pigių skrydžių avialinijų įsitvirtinimas, keičiantis reguliarių aviakompanijų kainodarą. Tuomet visos sudėtinės paslaugos buvo išimtos iš skrydžio bazinės kainos ir parduodamos už papildomą mokestį.

„2005 metais pakeista pigių avialinijų politika ir jų veikla bei plėtra padarė įtaką visiems turizmo nariams. Viena iš pigių skrydžių priežasčių – tam pasirinkti mažai naudojami oro uostai. Didžiulė plėtra ne tik padidino konkurenciją, bet tuo pačiu paskatino ir klientų žingeidumą keliauti dažniau. Tačiau vėliau keliautojai įvertino, kad vis tiek už viską tenka nemažai susimokėti ir tie, kurie nori patogumo, grįžo pas kelionių organizatorių, kuris viskuo pasirūpina ir apie viską pagalvoja bei valdo galimą riziką“, – sako B. Čepanskienė.

Pirmasis kelionių organizatorius šalyje

Prieš 20 metų susikūręs „Novaturas“ buvo ne tik pirmas lietuviško kapitalo kelionių organizatorius šalyje, bet ir vienintelis, kuris taikė tokį verslo modelį, kuomet bendrai veikla susijungia konkuruojančios įmonės.

„Kūrimosi etapas nebuvo greitas ar spontaniškas, diskusijos vyko keletą metų, o jose iš pradžių dalyvavo gal šešios ar septynios įmonės. Išsigryninus viziją, likome trise – „Baltic Clipper“, „Delta“ ir „Interservis“, ir 1999 metais įkūrėme „Novaturą“. Turizmo versle toks modelis jau buvo taikomas Vakarų Europoje ir Amerikoje, tačiau Lietuvoje buvome pirmieji. Tuo metu daugeliui galėjo kilti dvejonių, ar mums pavyks, juk susijungia trys konkurentės. Tačiau mes įrodėme, kad net konkuruojantys verslo vienetai, turintys bendrą viziją, gali susikoncentruoti ir vystyti bendrą veiklą kartu“, – sako U. Radvila.

Apie 15–20 žmonių kiekvieną dieną kūrė „Novaturą“. Plėtra įvyko sparčiai ir po vienerių metų kelionių organizatorius jau buvo įsitvirtinęs Lietuvos rinkoje.

„2001 metais jau turėjome daug partnerių ir Lietuvoje daugiau plėtros galimybių tuo metu nebuvo, tad nusprendėme plėstis Baltijos šalyse. Iš pradžių įsikūrėme Latvijoje, o vėliau ir Estijoje. Nuo 2004 metų visose trijose šalyse išlaikome lyderiaujančias pozicijas, įmonėje dirba apie 230 žmonių, o per metus aptarnaujame daugiau nei 300 tūkst. klientų“, – sako B. Čepanskienė.

Pasak B. Čepanskienės, per 20 veiklos metų „Novaturas“ susidūrė su įvairiais iššūkiais, tarp kurių ir susikūrimas nuo nulio, plėtra Baltijos šalyse, ekonominė krizė ir kiti svarbūs įvykiai. Tačiau visi jie skatino augti, tobulėti ir ieškoti inovatyvių sprendimų, ir toliau išlaikant lyderio pozicijas Baltijos šalyse.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder