Vakarų Flandrijos perlas: Briugė

Vakarų Flandrijos perlas: Briugė

Nedidelis Belgijos miestas Briugė netoli Šiaurės jūros, kaip ir netoliese esantis, kiek į vakarus nuo jo nutolęs Gentas,vadinamas Šiaurės Venecija arba Flandrijos istorijos muziejumi po atviru dangumi. Briugė unikali savo kanalais, tilteliais, gotikiniais viduramžių statiniais, menančiais 15 amžių ir stebuklingai išvengusiais suniokojimo per pasaulinius karus. Bažnyčių bei muziejų čia turbūt daugiau nei gyventojų, ir, tiesą sakant, visą miestelį galima laikyti muziejumi.

Keliaujantiems po Europą: gražiausių miestų istorijos štrichai (1)

Kokius istorijos štrichus vertėtų žinoti prieš nuvykstant į Briugę?

Šalis be tautos

Apie belgus šiandien sakoma, kad jie neturi nacionalinio pasididžiavimo jausmo - juos jungia tik aistra futbolui, na, ir bendras karalius, tačiau nėra aišku, kas gi iš tiesų valdo valstybę, nes joje veikia penki parlamentai ir penkios vyriausybės...

Belgija nėra vienalytė, ji susiskaldžiusi į tris dalis - į tris regionus - Briuselio, Valonijos, Flandrijos (arba Flamandų), į tris kalbines bendruomenes: olandiškąją, prancūziškąją ir vokiškąją. Sakoma, jog tai šalis be nacijos, nes tikrų belgų neegzistuoja: yra flamandai ir valonai, kurie tarp savęs brėžia gan griežtą ribą ir nesutaria nuo amžių pradžios. Dar yra 70 tūkst. vokiečių tautinė mažuma, gyvenanti šalies rytuose su savo autonomija.

BRIUGĖ, išvertus iš normandų kalbos, reiškia "prieplauka, uostas". Mieste gyvena apie 117 tūkst. gyventojų, jį kasmet aplanko per 2 mln. svečių. Fotolia nuotr.

Iš kur Belgijoje tokia tautų ir kalbų įvairovė? Kodėl Briuselyje gyvena frankofilai, o jo apylinkėse - flamandai, kovojantys dėl užrašų olandų kalba? Kodėl Belgijos šiaurės dalis - Flandrija su Antverpenu, Gentu, Briuge - kalba olandiškai, t. y. flamandų dialektu, o pietuose vyrauja valonų (pietų prancūzų) dialektas?

NOTRE DAME. Briugės Dievo Motinos bažnyčioje, kuri buvo pradėta statyti 12 amžiuje, ilsisi Burgundijos kunigaikštis Karolis Narsusis ir jo vienturtė dukra Marija Burgundė. Antkapiai sukurti 15 a. pab. - 16 a. pr. Bažnyčioje taip pat išvysite Mikelandželo sukurtą Dievo motinos su kūdikiu skulptūrą. Fotolia nuotr.

Pažvelkime atgal ir dideliais žingsniais perbėkime per dabartinės Belgijos susiformavimo istoriją, kuri susijusi su įtakingiausių Europos vadovų dinastijomis ir Prancūzijos bei Vokietijos karalystėmis nuo pat jų ištakų.

Flamandai prieš valonus

Prieš mūsų erą (100-44 m.) dabartinės Belgijos teritorijoje buvo Romos imperijos provincija. Čia gyveno keltų ir germanų gentys. Nuo 4 a. riba tarp šių dviejų genčių tapo riba tarp jų palikuonių - flamandų ir valonų.

5 amžiuje dabartinėje Belgijos teritorijoje įsikūrė Frankų valstybė. Jos įkūrėjas frankų karalius Chlodvigas (466-511) iš čia pradėjo užkariavimus Europoje. Frankų valdovai laikė save Romos imperijos paveldėtojais. 10 a. iš Rytų frankų karalystės susikūrė Šventosios Romos imperija. Tai nebuvo atskira valstybė - ji apėmė daugelį teritorijų su gana savarankiškomis kunigaikštystėmis ir kunigaikščiais. Imperatorius buvo kaip idėjinis valdovas.

HUGAS van der Gusas. "Portinario triptikas" (1475-1478, Uficių galerija, Florencija). Šis flamandų dailininkas tapė Karolio Narsiojo vestuvių dekoracijas. Briugėje, Groeninge muziejuje, galite pamatyti jo paveikslų. Wikipedia nuotr.

Aštuonis šimtmečius (10-18 amžiais) dabartinės Belgijos teritorija priklausė Šventosios Romos imperijai kaip administracinis vienetas. Flamandų regionas (Flandrija) buvo imperijos provincija, kuri atitekdavo tai prancūzams, tai austrams, tai olandams...

14 amžiaus antroje pusėje Nyderlandų provincijos perėjo į Prancūzijos kunigaikščių - Burgundijos dinastijos valdovų - rankas. Flandrija buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus, ir Briuselis tapo provincijų valdymo centru - taigi kalbančiu prancūziškai.

Vėliau Flamandų regioną paveldėjo Habsburgai - Austrijos valdovų dinastija - ir tapo Habsburgų Nyderlandais. Dar vėliau valdos perėjo šios dinastijos Ispanijos atšakai.

Kai šiaurinės provincijos per revoliuciją (1581 m.) atsiskyrė ir sukūrė Nyderlandų valstybę, Belgiją dar kelis šimtmečius toliau valdė ispanų Habsburgai. Vėliau teritoriją okupavo prancūzai, po to ji buvo prijungta prie Olandijos (1815 m. sukurta Jungtinė Nyderlandų Karalystė), tačiau po penkiolikos metų išsikovojo nepriklausomybę ir į sostą įžengė pirmasis Belgijos karalius Leopoldas I, kuris šalyje garbinamas iki šiol.

Dabartinis Belgijos karalius yra Filipas Belgas, buvusio karaliaus Alberto II Belgo sūnus ir Leopoldo III Belgo bei Švedijos princesės Astridos (1905-1935) anūkas.

Belgijos, kaip dabartinės valstybės, sienos nustatytos 1919 m.

Šalyje yra įteisintos dvi kalbos: prancūzų ir flamandų.

Šventasis Gralis

Flandrija, arba Flamandų regionas, apimantis šiaurinę Belgijos dalį, turi 5 provincijas: Antverpeno, Flamandų Brabanto, Limburgo, Rytų bei Vakarų Flandrijos. Svarbiausias Rytų Flandrijos miestas yra Gentas, o Vakarų Flandrijos - Briugė.

Briugės istoriją galima atsekti iki 3 amžiaus, kai krikščionys skelbė jo gyventojams Evangeliją. 7 amžiuje Briugė tapo centriniu Flandrijos miestu.

Kaip vienas iš Vakarų Europos civilizacijos centrų, Briugė miestas aktyviai dalyvavo Kryžiaus žygiuose. 12 amžiuje (1149 m.) Flandrijos kunigaikštis Teodoras Elzasietis iš II kryžiaus žygio į Šventąją žemę esą Briugėn parvežęs indą su Kristaus krauju, kurį jam įteikęs Jeruzalės patriarchas. Indas po šiai dienai saugomas Šentojo kraujo bazilikoje. Todėl Briugėje buvusi įkurta Šventojo kraujo brolija, kuriai priklausę garbūs miesto gyventojai. Iki šiol kiekvienais metais Briugėje organizuojama iškilminga teatralizuota Šventojo Kraujo procesija, kurios metu relikvija išnešama iš bažnyčios ir nešama miesto gatvėmis.

11-14 amžiuje Briugė buvo vienas didžiausių Europos prekybos ir amatų centrų. 13-15 a. - klestintis Vakarų Flandrijos provincijos centras, turtingas uostas, prekiavęs su visu pasauliu ir turėjęs net 20 užsienio atstovybių. Taigi nedidelis Belgijos miestas, kurį šiandien galima apeiti pėsčiomis, turintis vos 117 tūkst. gyventojų, tuo metu buvo laikomas "gigantišku": to meto Briugėje gyveno apie 30 tūkst. žmonių.

Viduramžių Brugė buvo tokios pat reikšmės miestas kaip Londonas, Hamburgas ir Paryžius.

Apsuptas kanalų

Briugė suprojektuota kaip daugelis kitų viduramžių miestų: pagal planą tai ovalas, išraizgytas netaisyklingu gatvelių tinklu. Centre - dvi aikštės. Miesto aikštė - su dvasinės ir pasaulietinės valdžios simboliais: Šv. Kraujo bazilika, rotušė ir Teisingumo rūmai. Antroji Turgaus aikštė - su socialinio-ekonominio šalies gyvenimo simboliais: prekeiviais ir senąja (13 a.) 80 m aukščio miesto varpine, skambinančia 47 varpais. Turistai gali pakilti į bokštą ir pažvelgti į Flandriją iš aukštai. Giedrą dieną tolumoje matyti jūra.

Briugės ovalas apipintas kanalų, vienas iš jų miestą riša su Šiaurės jūra.

Nesvarbu iš kurios pusės įvažiuosite į Briugę, kuriomis kryptimis po ją vaikštinėsite - visada ateisite į centrą. Kanalai susisiekia tarpusavyje ir supa miestą žiedu.

Karolis Narsusis, Hugas van der Gusas

1468 m. Briugėje vyko paskutiniojo Valua dinastijos atstovo Burgundijos kunigaikščio Karolio Narsiojo (1433-1477) tuoktuvės su trečiąja žmona Margarita Jorkiete (po vedybų - Margarita Burgundė) - Anglijos karalių Edvardo IV ir Ričardo III seseria, viena žaviausių, turtingiausių ir įtakingiausių to meto moterų Europoje. Nors sutuoktiniai nesusilaukė vaikų, jų sąjunga sutvirtino politinius Anglijos ir Burgundijos ryšius.

Šventei įamžinti buvo suburtas visas tapytojų ir kitų meistrų cechas - ne tik iš Briugės, bet ir iš Briuselio bei Gento. Jų šedevrai ir šiandien puošia miesto rūmus, muziejus bei bažnyčias.

KAROLIS NARSUSIS, paskutinysis Valua dinastijos atstovas, Burgundijos kunigaikštis, kurio vestuvės vyko 1468 m. Briugėje ir kurio palaikai ilsisi Briugės Dievo Motinos bažnyčioje šalia dukros palaikų. Paveikslo autorius - flamandų tapytojas, žymus baroko atstovas Piteris Paulius Rubensas (Peter Paul Rubens). Wikipedia nuotr.

Tarp tų, kurie rūpinosi šventės puošyba, buvo vienas reikšmingiausių flamandų tapytojų Hugas van der Gusas (ol. Hugo van der Goes, 1445-1482). Jis tapė sutikimo procesijų ir ceremonijų dekoracijas. Manoma, kad maždaug tuo metu Medičių banko atstovas Briugėje užsakė jam altorinę tapybą Santa Maria Nuova ligoninės bažnyčioje Florencijoje. Šis darbas dabar žinomas "Portinario triptiko" pavadinimu - tai kulminacinis tapytojo šedevras.


PAVELDĖTOJA. Būdamas 20 metų Karolis Narsusis vedė pusseserę Izabelę Burbonę, tačiau ši mirė 29 metų, palikusi aštuonerių metų jųdviejų dukrą Mariją, būsimąją Burgundijos paveldėtoją. Marija Burgundė gyvenimu džiaugėsi taip pat neilgai: ji nugyveno vos 25 metus. Wikipedia nuotr.

Briugė susijusi ir su kito flamandų tapytojo, portretų meistro - Jano van Eiko (Jan van Eyck, 1390-1441) vardu. Jis čia gyveno, kūrė, mirė ir buvo palaidotas. Dirbo Karolio Narsiojo tėvo Burgundijos kunigaikščio Pilypo Gerojo dvare ir buvo jo labai vertinamas.

Europos istorija Briugėje

Karolio Narsiojo laikais jo valdoma Burgundija klestėjo, tačiau Pilypo Gerojo sūnų pražudė per didelis apetitas. Karolis turėjo imperatoriaus ambicijų: jis nenorėjo likti Prancūzijos karaliaus vasalu. Kunigaikštis siekė padidinti Burgundijos teritoriją, jam reikėjo savos karalystės su savo karūna ir centralizuota valdžia.

Karolis Narsusis svajojo apie Vidurinę Frankų karalystę, egzistavusią 9 amžiuje, kurios teritorijos tęsėsi nuo dabartinės Belgijos šiaurės iki Italijos pietuose...

IN SITU. Briugėje muziejai nekuriami, jie gyvuoja "in situ" (lotyniškai "vietoje") - natūraliame kontekste. Rūmai yra rūmai, vienuolynas - vienuolynas, viduramžių architektūra - iš viduramžių... Fotolia nuotr.

Tai, be abejo, kirtosi su prancūzų interesais.

Karoliui priešinosi Prancūzijos karalius Liudvikas XI. Kai Burgundijos kunigaikštis užgrobė Liuticho kunigaikštystę, Gelderono hercogystę ir galiausiai Lotaringiją, jo nenumaldomas skverbimasis prie Reino sukėlė čionykščių didikų pyktį. Galiausiai 1477 m. prie Nensi jis buvo sustabdytas ir sutriuškintas. Mūšyje žuvo ir 44 metų Karolis Narsusis.

Po Karolio mirties Burgundija buvo prijungta prie Prancūzijos, tačiau dalį žemių, įskaitant Flandriją, paveldėjo vienturtė jo dukra iš antrosios santuokos 19-metė Marija Burgundė. Norėdama valdas išsaugoti, ji ištekėjo už Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono I.

Po Marijos mirties (1482 m.) Burgundijos kunigaikštystė visiškai perėjo Habsburgams ir toliau buvo vadinama Habsburgų Nyderlandais.


ŠVENTOJO Kraujo bazilika - seniausia Briugės bažnyčia. Žemutinė koplyčia pradėta statyti 12 a. pradžioje. Indą su šventąja relikvija - Dievo kraujo lašais bei vandeniu (esą likusiais plaunant Jėzaus kūną) iš Šventosios žemės parvežė Flandrijos kunigaikštis Teodoras Elzasietis, vienas iš kryžiaus žygio į Rytus organizatorių, 1204 m. išrinktas pirmuoju Lotynų imperijos imperatoriumi. Kasmet Briugėje vyksta iškilmingos procesijos, kai indas nešamas miesto gatvėmis. Fotolia nuotr.

Karolis Narsusis ir jo įpėdinė Marija Burgundė yra palaidoti Briugėje, Dievo Motinos bažnyčioje.

Įdomi detalė tiems, kuriems kilo klausimas, kodėl Karolis Narsusis buvo vedęs tris kartus. Reikalas tas, kad pirmą kartą jis buvo sutuoktas būdamas 7 metų. Jo žmonai, prancūzų karaliaus Karolio VII dukrai ir būsimo karaliaus bei priešo Liudviko XI seseriai Kotrynai, buvo 12 metų. Kotryna Prancūzė mirė sulaukusi 18 metų.

Būdamas 20 metų Karolis vedė pusseserę Izabelę Burbonę, tačiau ši mirė 29 metų, palikusi aštuonerių metų jųdviejų dukrą Mariją, būsimąją Burgundijos paveldėtoją. Marija Burgundė gyvenimu džiaugėsi taip pat neilgai: ji nugyveno vos 25 metus.

Flandrija

Karolio Narsiojo žūtis tapo posūkiu Europos istorijoje. Po kunigaikščio mirties didžiules jo valdas Prancūzija dalijosi su Habsburgais, tačiau nė viena pusė nebuvo patenkinta. Šie nesutarimai tęsėsi keletą šimtmečių.

15-16 a. Habsburgų dinastija valdė Flandriją - dabartines Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Šiaurės Prancūzijos teritorijas - kaip administracinį-teritorinį Šventosios Romos imperijos vienetą. Nuo 1548 m. tų sudėtinių valstybių skaičius buvo 17, todėl regionas dar buvo vadinamas Septyniolika Provincijų.

JANAS Van Eikas gyveno, kūrė, mirė ir buvo palaidotas Briugėje. "Arnolfinių portretas" (1390-1441, Londono nacionalinė galerija) taip pat nutapytas Briugėje. Wikipedia nuotr.

Po Nyderlandų revoliucijos 16 a. Flandrija buvo padalinta: šiauriausia dalis prijungta prie Jungtinių Provincijų, likusioji sudarė dalį Pietinių Nyderlandų. 18 a. pradžioje vakarines Flandrijos teritorijas užkariavo prancūzai. Taigi Flandrijos, kaip politinio darinio, seniai neliko, tačiau viduramžių Briugė iki šiol saugo prisiminimus apie jos dvasią...

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder