Vasarą šiame Italijos kurorte, kaip ir pas mus Palangoje, verda triukšmingas gyvenimas. Tiesa, mes patyrėme tik rudeniškus panašumus. Fredriko Felinio oro uoste, besileidžiant mūsų lėktuvui, pūtė labai stiprus vėjas - panašaus stiprumo, kaip per uraganą "Anatolijų".

Vietos gyventojai seniai nebuvo regėję tokios audros. Pliažų prižiūrėtojai savo teritorijas nuo didelių bangų gynė gana sumaniai. Jie atitvėrė jūrą tvora iš gofruotų lakštų.

Riminis turi kur kas daugiau gyventojų nei Palanga, o jo platūs ir ilgi pliažai (Adrijos jūros pakrante driekiasi 12 kilometrų) yra laikomi didžiausiais Europoje. Palangoje vakarais galime pamatyti į Baltijos jūrą besileidžiančią saulę, o Riminio gyventojai ją mato rytais pakylančią iš Adrijos jūros.

Adrijos jūroje ir vanduo yra sūresnis nei mūsiškėje Baltijoje. Todėl Italijos paplūdimiai yra nusėti dušų, po kuriais palindus galima nuplauti druskėtą kūną.

Nors šiuo metu Italijoje jau spėta pamiršti vasaros sezoną, bet nemažai nuvykusių lietuvių nepraleido progos išsimaudyti Adrijos jūroje. Mat po praūžusios audros oras Italijoje pasitaisė - švietė saulė ir buvo gana šilta.

Lietuviai, atlydėję mūsų futbolininkus į San Mariną, vienoje Riminio lauko kavinių kaupia jėgas rungtynėms
Ko gali pavydėti Riminiui mūsiškė Palanga, tai mini Italijos parko. Jame, kaip ant delno, visa Italija. Miniatiūriniame parke, į kurį įėjimas vienam žmogui kainuoja aštuonis su puse euro (grupėms bilietai yra pigesni), galima paplaukioti ir Venecijos kanalais, ir pabūti prie Pizos bokšto. O kodėl gi Palangoje neįkūrus mini Lietuvos?

Beje, Riminio mieste yra viena maža gatvelė pavadinta Lietuvos vardu - via Lituania.

Belaukdami futbolo rungtynių su San Marino rinktine, lietuviai ne tik Rimini apžiūrėjo, bet ir aplankė kitus Italijos miestus.

Florencija - buvusi Italijos sostinė

Gerą pusdienį turėjome pažinčiai su vienu gražiausių ir turtingą istoriją turinčia Florencija.

Vien tik ko vertas apsilankymas Santa Marijos del Fiorės katedroje. Tai daugelio garsių menininkų kūrinys, kurtas daugiau nei du šimtmečius.

Didingas šios katedros kupolas, suprojektuotas Filipo Bruneleskio, ilgainiui tapo miesto simboliu.

Netoli garsiosios katedros yra Sinjorijos aikštė ir prie jos prigludęs Florencijos administracinis pastatas - Vekjo rūmai. Juose eksponuojama garsiausių dailininkų freskos ir tapybos darbai.

Rūmuose, be muziejaus, yra įsikūrusi ir Florencijos merija. Viena rūmų pastato pusė šiuo metu yra restauruojama.

Florencija devynioliktojo amžiaus pabaigoje penkerius metus yra buvusi Italijos sostine.

Florencijos gyventojai labai myli futbolą. Šio miesto futbolo komanda "Fiorentina" turi labai daug gerbėjų.

Vienoje iš Florencijos senamiesčio aikščių kasmet liepos mėnesį vyksta įdomios futbolo varžybos, primenančios XVI amžių. Į aikštę atvežama daug smėlio, o žaidėjai, apsirengę senoviniais drabužiais, kaunasi dėl nugalėtojo titulo.

Florencijoje, kaip ir kituose Italijos miestuose, labai populiari transporto priemonė - mopedas. Daugybė mopedų gatvėse nardo tarp automašinų ir dažniausiai susiburia prie šviesoforų. Įspūdingai atrodo jų skrydis užsidegus žaliai šviesai - mopedai, kaip skėriai, dideliu būriu vėl pasklinda po gatves.

San Marino didybė - nuo Titano kalno

Nuo Riminio iki San Marino vos 25 kilometrai. Todėl mus vežiojęs autobusas gana greitai atsidūrė vienos mažiausių pasaulio valstybių teritorijoje.

Daug kas mano, IV amžiuje įkurtoje San Marino respublikoje, yra tik vienas miestas. Tačiau iš tikrųjų yra net aštuoni maži miesteliai, išsidėstę greta vienas kito. Todėl net nepajunti, kaip pervažiuoji vieno ar kito miestelio ribas.

Tačiau tikrąją San Marino dvasią galima pajusti tik pakilus į Titano kalne esančią tvirtovę, įsikūrusią 738 metrų aukštyje virš jūros lygio.

San Marino įkūrėju yra vadinamas akmentašys Marinas, kuris vėliau buvo paskelbtas šventuoju.

Nuvykus į San Mariną pirmiausia patartina pasivaikščioti istorinėmis miesto gatvelėmis.

Jose yra įsikūrusios mažos parduotuvėlės, prekiaujančios įvairiais suvenyrais bei firminiais nykštukinės valstybės gėrimais. San Marine ypač populiari ir gana pigi iš vynuogių gaminama Grappa.

Jos skonis panašus į lietuviškąją samanę. Beje, daugelio gėrimų pardavėjai prieš perkant turistams mielai duoda jų paragauti.

Apskritai kainos San Marine nesikandžioja. Galbūt tik viešbučiai čia yra brangesni nei Italijoje. Matyt, dėl tos priežasties mus apgyvendino Riminio mieste, o ne mažoje valstybėje. Beje, visos prekės į San Mariną įvežamos be jokių muito mokesčių.

San Marino pagrindinės pajamos yra iš turizmo. Jos sudaro apie 60 procentų. Prisiliesti prie mažos šalies istorijos vasarą skuba tūkstančiai Riminio kurorte poilsiaujančių žmonių.

Laisvės aikštėje yra įsikūrę San Marino valstybės rūmai, kuriuose dirba parlamentas ir Vyriausybė. Rūmai yra maždaug pusiaukelėje lipant į Titano kalno viršūnę. Jų sienų fasadą puošia visų San Marino miestų (apskričių) herbai, o aikštės viduryje stovi Laisvės statula.

Kylant į Titano kalno viršūnę, viename iš tvirtovės kiemų yra unikalus šulnys. Kokiu būdu jame telkiasi vanduo, keletą šimtų metrų virš jūros lygio, kokios požeminės vandens srovės raižo Titano kalną? Tai viena didžiausių paslapčių, kurią vietos vienuoliai saugo nuo senų laikų.

San Marinas - maža valstybė, bet palipus į Titano kalno tvirtovės viršų pamatai, kokia ji yra didelė. Iš aukštai maža atrodo San Mariną supanti Italija.

Savo ambicijas mažasis San Marinas parodė ir futbolo aikštėje. Tik didelėmis pastangomis Lietuvos futbolininkai nugalėjo šios šalies rinktinę.