Vezuvijaus ugnikalnio papėdėje (1)

Netoli trečiojo pagal dydį Italijos miesto Neapolio esantis Vezuvijaus ugnikalnis yra geriausiai žinomas Europoje.

Vezuvijus išsiveržė 79 metais, ir po pelenais, karšta lava bei akmenimis palaidojo per dešimt tūkstančių Pompėjos gyventojų. Istoriniai šaltiniai mena, kad ugnikalnio išsiveržimas priminė pasaulio pabaigą - aptemo dangus, skraidė iš kraterio išsiveržusios uolienos gabalai. Iš to košmariško pragaro nesugebėjo išsigelbėti niekas.

Ugnikalnis ilgiausiai aktyvus buvo aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje ir devynioliktojo pradžioje. Paskutinis jo aktyvus periodas baigėsi 1944 metais.

Vezuvijus yra priskiriamas prie veikiančių ugnikalnių, tačiau jo išsiveržimų artimoje ateityje nenumatoma. Nepaisant to, netoliese gyvenantys žmonės nuolat yra "kovinės parengties". Mus lydėjęs gidas Filipas, kurio motina - rusė, o tėvas - italas, pasakojo, kad Vezuvijaus papėdėje įsikūrę gyventojai kasmet mokomi civilinės saugos taisyklių, jei ugnikalnis vėl staiga suaktyvėtų. Tačiau Filipas tuoj pat pridūrė, kad realiai žmonių evakuacijos planą kažin ar būtų galima įgyvendinti.

Taip šiuo metu atrodo Pompėjos amfiteatras

Dabar netoli Vezuvijaus, Neapolio įlankos regione, gyvena per du milijonus žmonių. Vulkano papėdėje yra ypač derlinga dirva - čia kasmet nuimami net du derliai. Na, o vulkaninės medžiagos yra plačiai naudojamos namų statybai.

Pompėja - iš pelenų prisikėlęs miestas

Po penkių šešių metrų storio vulkaninėmis medžiagomis palaidotas Pompėjos miestas buvo ilgai užmirštas. Laiko užšaldyta Pompėja prisiminta tik aštuonioliktojo amžiaus viduryje - pradėti kasinėjimo darbai. Tiesa, jie nebuvo iki galo organizuoti. Daug brangenybių, buvusių paviršiuje, slapta išgraibstė turtų ieškotojai. Rimčiau susirūpinta Pompėjos miesto atkasimu tik 19 amžiaus pradžioje.

Iki šiol Pompėja dar nėra visiškai prikelta iš mirties patalo. Mieste kasmet atliekama nemažai kasinėjimo darbų, kuriuos finansuoja UNESCO ir Italijos Vyriausybė. Iškasti radiniai yra perduodami Neapolio nacionaliniam muziejui, o namų griuvėsiai paliekami byloti apie prieš mūsų erą statytą miestą.

Pompėja yra viena lankomiausių Neapolio regiono vietų. Šiame iš pelenų prisikėlusiame mieste kasmet apsilanko dešimtys tūkstančių turistų iš viso pasaulio. Daugiausiai lankytojų šis muziejus po atviru dangumi susilaukia vasarą, kuomet vyrauja šilti ir be lietaus orai. Nors Pietų Italijoje gyvsidabrio stulpelis žemiau nulio beveik nenukrenta, tačiau Neapolio rajone iškrenta nemažai kritulių. Lietus vėlyvą rudenį bei žiemą atbaido Pompėjos lankytojus.

Mūsų grupei pasisekė. Apie gilios praeities dvasia alsuojančią Pompėją švaria rusų kalba pasakojo gidas Filipas. Jis gyvena Sankt Peterburge, o gidu Italijoje dirba tik vasarą - per turistų piką.

Naujai prisikėlusi Pompėja daug kuo stebina. Mieste išliko ištisos akmenimis grįstos gatvės, pastatai, kurių vidaus interjeras su pornografinio turinio freskomis. Tais laikais veikė net viešnamiai. Jie duris po restauracijos turistams atvėrė tik šiais metais. Lankytojus stebina trumpi viešnamių gultai. Vadinasi, tų metų žmonės buvo arba nedidelio ūgio, arba mylėdavosi ne gulomis. Matome, kad ir prieš du tūkstantmečius plaštakių profesija buvo populiari. Šiaip jau Neapolio rajonas yra laikomas pamaldžiausiu Italijoje...

Tuometinę Pompėją valdė grupė turtuolių, o kiti gyventojai buvo jų samdiniai. Siaurose gatvelėse vyravo didelė nešvara. Mat Pompėjos gyventojai visas šiukšles mesdavo į gatves, o ir gamtinius reikalus darydavo ant grindinio. Kanalizacija ir vandentiekis veikė tik turtingųjų namuose. Tik liūtis nuplaudavo gatves nunešdama šiukšles į marias. Šiukšlinas gatves pompėjiečiai pereidavo tik specialiai įrengtose perėjose.

Pompėjoje stovėjo nemažai šventyklų, buvo tribunolo pastatas, veikė didysis teatras, specialioje arenoje santykius aiškindavosi gladiatoriai. Žodžiu, virė visavertis gyvenimas, kurio subtilybes archeologai aiškinasi iki šiol.

Pompėjos prieigose apstu suvenyrų, kurių kainos nepalyginamai didesnės nei Neapolyje. Pasibaigus ekskursijai po Pompėją kai kurie mūsų grupės nariai panoro atsigaivinti itališku alumi ir... "suplojo" po septynis eurus už bokalą. Negaila buvo - juk reikėjo Vezuvijaus pelenų pridulkėjusias gerkles paskalauti.

Tribūnolo pastato liekanos

Po kelias valandas trukusio pasivaikščiojimo po Pompėją, gido Filipo paklausėme, ką jis mano apie Lietuvos futbolo rinktinės susitikimą su italais. "Manau, kad jūsiškiai laimės, nes mūsų Neapolio klubas pastaruoju metu žaidžia prastai", - nesuvokdamas situacijos sakė rusiško ir itališko kraujo turintis Filipas.

Tačiau, kai jam pasakėme, kad lietuviai susitiks ne su neapoliečiais, o su Italijos rinktine, Filipas pasitaisė: "Tada jums bus sunku". Visgi ir čia gidas suklydo - sunku buvo ne lietuviams, o italams.