"Antis kaskart perkame turguje, nes esame įsitikinę, jog tai lietuvių ūkininkų produktas. Vyras nuolat perka paukštį iš tos pačios moterytės. Pasirenkame vidutinio dydžio antytę, nes didelė mums per riebi. Gaminimo procese man patinka tai, jog švenčių dieną nebūni apsikrovęs rūpesčiais, nes antis ruošiama prieš kelias dienas.
Išvalytą, kuo geriau nusausintą antį iš išorės ir iš vidaus įtrini druska, prieskoniais ir žolelėmis pagal šeimininkės poreikį, norą, skonio receptorius. Aš paprastai trinu tuo, ką turiu po ranka, nebūtinas specialus prieskonių mišinys. Tada parai palieki antį šaltoje patalpoje, geriausia rūsyje, ne šaldytuve. Nors aš turiu "rūsį" šaldytuve, skirtą daržovėms. Jeigu bus laikoma per šaltai, prieskoniai neįsigers tiek, kiek reikia, ir šiaip vėliau nebus tokia skani.
Kitą dieną paprastu lietuvišku majonezu vėl antį įtrinu iš visų pusių. Ir vėl palieku vėsiai visai parai.
Šventės dieną prieš susirenkant svečiams, prieš pusantros valandos ar dvi, antį pašaunu. Aš ją įkišu į "rankovę", specialų kepimo krepšį, ir valandą kepu. Gal taip nereikėtų daryti, bet aš po to prakerpu krepšį, ir aplinkui, kur susikaupę riebaliukai, sustatau po obuolį, morkų be jokių prieskonių, dedu slyvų (galima šaukšteliu įdėti į anties vidų).
Kartais, kai netelpa, obuolius kepu atskirai, sėkliukes išvaliusi bulvių skutuku; dedu truputį sviesto, net anties syvų, spanguolių arba bruknių uogienės. Taip man dar skaniau. Tuomet apkepu "grilyje", ir - prašom valgyti.
Mes valgome su bulvėmis, be padažo, garnyras - tos morkytės, slyvos ir obuoliai. Šiaip obuolius geriau kepti atskirai su uogienės įdaru, man jie tuomet skanesni, nei kepti anties riebaluose. Mes užgeriame baltu, sausu vynu, bet galima ir raudonu.
Aišku, galima sugrūsti bulvių košę arba bulves kepti orkaitėje. Man antį skanu valgyti kitą dieną ir šaltą, tik reikia iš karto išimti (kad neliktų riebaluose).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą