Pavasaris - namų valymo metas. Visus keturis kampus bei juose kauptą prabangą norime nublizginti kuo greičiau ir patogiau, todėl dažnas nė nemąstydami renkamės civilizacijos "laimėjimą" - biologiškai agresyvias valymo priemones, "praturtintas" chloru, fenoliais, formaldehidais, acetonu, amoniaku, abrazyvais, enzimais... kurie savo ruožtu "praturtina" mus dermatitais, astmos priepuoliais, akių, nosies gleivinės uždegimais, o ilgainiui - ir rimtesniais negalavimais. Ką jau kalbėti apie teršimą oro, kuriuo patys su savo palikuonimis ir kvėpuojame.
Sakysite - o kuo gi juos pakeisti? Juk negalime sugrįžti keletą amžių atgal ir žlugtą skalbti ant upės kranto! Šį klausimą pateikėme ir praktinių patarimų teiravomės sveiką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių.
Soda ir muilo drožlėmis
Lietuvos biologė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, paklausta, kiek chemijos įsileidžia į savo kasdienybę, sakė: "Stengiuosi neįsileisti visiškai, tačiau meluočiau, jei sakyčiau, jog visada pavyksta. Teisingiau būtų sakyti, jog pavyksta iš dalies."
Savo namus žolininkė valo tik su soda. "Tai taip pat cheminė medžiaga, tačiau susidaranti natūraliai - mineralas. Drabužius skalbiu muilo drožlėmis. Prieš berdama į skalbyklę, jas pamirkau vandenyje. Kosmetikos nenaudoju, kūną prausiu vaikišku muilu. Šampūną renkuosi ekologišką ir sertifikuotą."
Pokalbininkė prisipažino, kad kai kuriuos audinius skalbia ir milteliais. Bet tik ne tuos, kuriuos dėvi ant kūno. "Žinau, kad miltelių reikėtų atsisakyti visiškai, bet kol kas to nepadariau, ir tai nėra gerai" - neslėpė J. Balvočiūtė.
Stengtis būtina
"Aš abejoju, ar įmanoma visiškai atsisakyti chemijos, kaip vargu ar įmanoma sugrįžti į tolimą praeitį, kai drabužius skalbdavo pelenų šarmu, - "Vakarų ekspresui" sakė biomedicinos mokslų daktarė genetikė ir kosmetologė Birutė Basiulienė. - Mūsų gyvenimas taip pakitęs, taip įsukęs žmones į skubos ratą, kad ekologiškai gyventi tikrai sudėtinga. Kita vertus, stengtis būtina - kiek tik įmanoma. Stengiuosi ir aš. Namams valyti naudoju actą, sodą, drabužius skalbiu ekologiškomis priemonėmis, kosmetiką irgi perku tik ekologišką, tačiau nemeluosiu: tai gana brangu."
Biomedicinos mokslų daktarė įsitikinusi: žmonės nesinaudoja sau ir aplinkai nekenkiančiais dalykais ne todėl, kad nėra sąmoningi, bet todėl, kad tai ne kiekvienam prieinama pagal kišenę. Vis dėlto, B. Basiulienės pastebėjimu, lietuviai sparčiai sąmoningėja, ypač jaunimas, ir tai teikia vilčių.
"Aš manau, kad visada rasis tokių šviesuolių, kaip mūsų Jadvyga Balvočiūtė, kurie savo pavyzdžiu mokys gyventi sveikai. Tai Dievo dovana, kurią turime saugoti. Ir dabartinis jaunimas auga sąmoningas, socialiai atsakingas, jiems tikrai rūpi žemė ir tai, kokią ją paliks po savęs", - optimistiškai kalbėjo mokslininkė.
Pakanka vieno lašo
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis "Vakarų ekspresą" patikino buityje naudojantis tik ekologiškus produktus.
"Nemanau, kad jie brangesni už neekologiškus, jeigu žvelgsime plačiau ir skaičiuosime, kiek kuriems išleidžiame per metus, juo labiau kelerius. Ekologiški yra ekonomiškesni: jų pakanka ilgesniam laikui."
D. Kepenis patikino langus valantis pats ir tam darbui naudojantis specialų ekologišką valiklį, kurio sūnus parvežęs iš JAV. "Pakanka vieno lašelio į dubenį, ir visus namų langus gali nusišveisti", - sakė jis.
Sveikos gyvensenos propaguotojas, paklaustas, kuo skalbia savo drabužius ir prausia kūną, minėjo sodą, citrinas, ūkinį muilą, skalbiamuosius burbulus drabužiams ir natūralias sertifikuotas higienos priemones. "Soda visada prie kriauklės, po ranka. Ja ne tik valome virtuvės rakandus, bet ir iš parduotuvės parsineštus vaisius, daržoves - pirmiausiai 10 minučių pamirkome jos tirpale, kad "nukenksmintume". Galvai trinkti puikiai tinka ūkinis muilas. Sakote - plaukai piestu stovi? Taigi yra visokiausių liaudiškų skalavimo priemonių, kaip antai bulvių nuoviras ir panašiai", - pasakojo pokalbininkas.
D. Kepenis pridūrė, jog kiekvienam žmogui į visus šiuos klausimus konkrečiai privalo atsakyti šeimos gydytojas. "Internete lengvai rasite bendrosios praktikos gydytojo funkcijas ir pareigas, tarp kurių pamatysite ir prievolę profilaktiškai šviesti bei konsultuoti pacientą - kad jis nesirgtų. Būtent šeimos gydytojas turi informuoti žmogų, kaip ir kodėl cheminiai valikliai ir pan. kenkia jo sveikatai. Tuo taip pat privalo užsiimti ir sveikatos biurai. Žmonėms trūksta patikimos, būtent patikimos informacijos", - akcentavo Sveikuolių sąjungos lyderis.
NATŪRALIOS PRIEMONĖS
* LANGŲ PLOVIKLIS. Litrui vandens - 2 šaukštai acto.
* PLOVIKLIS, SKALBIKLIS. Jeigu namus šildote kūrendami malkas, iš pelenų pasigaminkite indų ploviklio. Juos užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite stovėti kelias dienas (kartais pamaišykite). Nusistojusiu šarmu galite skalbti drabužius, plauti indus, pakaitintą pilti į kanalizacijos vamzdžius.
Jeigu pelenų neturite, indus plaukite garstyčių miltelių arba sodos tirpalu (du šaukšteliai litrui vandens). Prikepusią skardą ar keptuvę galima atmirkyti įbėrus sodos ir įpylus acto.
UNIVERSALUS valiklis visiems paviršiams: trys šaukštai sodos, penki šaukštai acto, stiklinė vandens, ūkinis muilas (užplikykite verdančiu vandeniu), citrinos sultys.
* SKALBINIŲ MINKŠTIKLIS. Į skalavimo stalčiuką įberkite pusę puodelio sodos.
BALIKLIS. Skalbiniams balinti į skalbyklės skalavimo stalčiuką įberkite citrinos rūgšties.
DĖMIŲ VALIKLIS. Kavos ar arbatos dėmę išplausite labai sūriu vandeniu, kraujo dėmę - labai šaltu vandeniu. Riebalų dėmę tuoj pat "išlyginkite" karštu lygintuvu per tualetinį popierių.
UNITAZŲ VALIKLIS. Puiki sanitarinė priemonė - citrinos rūgštis. Pašveiskite šepečiu. Į ertmę įberkite pusę puodelio citrinos rūgšties ir palikite nakčiai.
VONIAI šveisti tinka soda ir ūkinis muilas.
VIRDULIUI VALYTI. Įberkite citrinos rūgšties, įpilkite vandens ir pavirinkite.
Rašyti komentarą